Tikriausiai niekas nedrįs paprieštarauti, kad namų vėdinimas – gyvybiškai svarbus procesas. Todėl namų vėdinimas buvo taikomas visais laikais, tik šiuo metu stipriai pasikeitė vėdinimo standartai ir galimybės. Vis labiau aktuali tapo mechaninio vėdinimo sistema, apie kurią anksčiau mažai ir težinojome.

Neabejojame, kad ne vienam teko tiesiogiai ar netiesiogiai susidurti su nepakankamai vėdinamų patalpų pasekmėmis. Perteklinė drėgmė namuose, drabužių spintose, pelėsis ir rasojantys langai – tai pačios pagrindinės problemos, kurių priežastimi tampa nepakankama oro apykaita patalpose. Tiesa, šiuo metu su tuo susiduria ir vis daugiau daugiabučių gyventojų, kurių būstams buvo atlikta renovacija. Užsandarintos namų sienos, pakeisti langai, viskas orientuota į energijos taupymą, bet neužtikrintas pakankamas vėdinimas sudarė sąlygas kauptis drėgmei ir atsirasti pelėsiui.

Kalbant apie naujos statybos namus, jų energinio naudingumo klasė nuo 2021 metų turės atitikti A++. O tai reiškia, kad namai bus itin sandarūs, todėl be tinkamo vėdinimo šiuose namuose tiesiog nebūtų įmanoma gyventi. Natūralus vėdinimas nėra energiją taupantis ir šildymo efektyvumą mažinantis vėdinimo būdas. Todėl, galima sakyti, kad statomiems naujos statybos pastatams yra būtinas mechaninis patalpų vėdinimas, kuris gali būti centralizuotas arba decentralizuotas. Būtent tokiais atvejais mechaninio vėdinimo sistema namuose yra neišvengiamai būtina, tačiau natūralaus vėdinimo atsisakyti galima bet kuriuose namuose.

Dar labai svarbu atskirti du skirtingus terminus – tai namų vėdinimas ir namų vėsinimas. Tai ne tik skirtingi terminai, tačiau ir du skirtingi procesai. Vėdinimo sistema užtikrina tinkamą oro apykaitą patalpose, tačiau jo neatvėsina, o štai vėsinimas – tai oro atšaldymas iki tam tikros temperatūros. Tiesa, kondicionavimo metu oro apykaita vyksta taip pat, tiesiog oro temperatūra yra atvėsinama iki nustatytos ribos ir palaikoma.