Naujienos


URĖDIJŲ REFORMA: 26 PADALINIAI SU FILIALO STATUSU

 
 
 
 
 
 
 
 
Seimui patvirtinus ir Lietuvos prezidentei pasirašius daug aštrių diskusijų sukėlusias Miškų įstatymo pataisas, leidžiančias Vyriausybei imtis urėdijų reformos, miškininkams ir kitiems šios sistemos darbuotojams kyla daug klausimų, kaip realiai pertvarka vyks ir kas šiuo metu daroma, kokia urėdijų bei jose dirbančių žmonių padėtis iki 2018 m. sausio 1 d., t. y. įstatymo įsigaliojimo. Būtent nuo šios datos valstybinių miškų valdymas bus patikėtas naujai valstybės įmonei „Valstybinių miškų urėdija" (VMU), kuri bus įsteigta konsoliduojant šiuo metu veikiančių 42 miškų urėdijų, Valstybinio miškotvarkos instituto ir Generalinės miškų urėdijos (GMU) funkcijas.

Į dalį su reforma susijusių klausimų portalui www.miskininkas.eu atsakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis. Jis pažymėjo, kad situacija dabar gali būti viena, o po dienos kitos ir šiek tiek keistis, nes dėl pertvarkos eigos dar vyksta svarstymai.

„Situacija šiandien gali būti viena, o rytoj - koreguotis, nes dar vyksta svarstymai. Kaip žinote, šiemet sausio mėnesį aplinkos ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė naujos įmonės funkcijų ir struktūros klausimams spręsti. Joje yra tik vienas ne miškininkystės specialistas - darbo grupės vadovas viceministras Martynas Norbutas, o visi kiti miškininkai: iš AM Gamtos apsaugos ir miškų departamento jai priklausau aš, Miškų plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis ir grupei sekretoriaujanti kolegė, taip pat į ją įeina GMU, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinio miškotvarkos instituto vadovai bei du girininkai - girininkų bendrijos vadovai. Papildomai į darbo grupę pagal svarstomų klausimų specifiką iš miškų urėdijų kviečiame atitinkamus specialistus", - paaiškino D. Dudutis.

- Ką po Miškų įstatymo pakeitimų priėmimo jau pavyko apsvarstyti?

- Pavyzdžiui, liepos 19 dieną vyko posėdis dėl medienos ruošos centralizavimo regioninio padalinio lygmenyje, kitą savaitę numatoma aptarti medelynų priežiūros ir tolesnės veiklos būdus bei pan. Konkretiems klausimams aptarti kviečiami ekspertai ir urėdijų specialistai, nes iškart nagrinėti visą pertvarkos paketą tiesiog neracionalu.

Liepos 19-ąją taip pat svarstyta, kiek iš urėdijų bus suformuota VMU regioninių padalinių. Po keleto mėnesių intensyvaus svarstymo pagal galutinį darbo grupės sprendimą jų turėtų likti 26, taip pat numatyta, kurios urėdijos ir su kuriomis turėtų jungtis į regioninius padalinius, kokios iš viso nesijungs bei kt.

Nutarta, kad padaliniai turės VMU filialo statusą - savo atskirą sąskaitą, savo teises ir pareigas, kiek jiems bus deleguojama pirkimų bei pan. Tad dalis prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų, iš jų vietos rangos darbų konkursai vyks regiono lygmenyje, nes tą daryti iš vieno centro būtų neracionalu ir pernelyg sudėtinga.

Vis dėlto ten, kur kirtimai vyktų su stambiąja technika - galingomis šiuolaikinėmis kirtimo mašinomis, manome, kad juos tikslinga centralizuoti, nes tokie rangovai yra mobilūs, nėra pririšti prie vienos vietos, dirba visoje Lietuvoje, nėra jautrūs ir socialiniu požiūriu. Yra urėdijų, kurios tokios technikos taip pat turi, tad ją vienos įmonės viduje bus galima naudoti efektyviau bei nukreipti ten, kur būtiniausiai reikia.

- Ar jau aišku, pagal kokius kriterijus iš dabartinių urėdijų bus formuojami 26 regioniniai padaliniai, kas nulems, kurios urėdijos ar jų plotų dalis bus jungiama prie išliekančiųjų?

- Siūlymus dėl regioninių padalinių skaičiaus, jų vidinės struktūros, funkcijų bei girininkijų funkcijų darbo grupė visiems urėdijų atstovams planuoja pristatyti liepos 28 dieną, o po to važiuosime į kiekvieną urėdiją ir apie tai aiškinsime jų darbuotojams. Žinoma, toks pristatymas kiekvienoje įmonėje šiek tiek užtruks, nes bus pateikiami visi darbo grupės rezultatai.

Kokie kriterijai? Jie seniai žinomi ir dėl jų dviračio neišradinėjome. GMU sudaryta darbo grupė dėl miškų urėdijų veiklos optimizavimo ir jų optimalaus skaičiaus dar 2016 m. savo išvadoje pateikė aiškius kriterijus, kuriuos AM darbo grupė patvirtino kaip pagrindą ir priėmė sprendimus dėl būsimos filialų schemos.

Esminiai kriterijai: pirma - valdomas valstybinės reikšmės miškų plotas ne mažesnis kaip 25 tūkst. ha, antra - metinės kirtimo apimtys ne mažesnės kaip 100 tūkst. kubinių metrų . Tai esminiai kriterijai, kuriais vadovaujantis vyks jungimo procesas. Kurią urėdiją prie kurios jungti, taip pat lems papildomi kriterijai: kurios įmonės didesnis nuosavas kapitalas, didesnės kirtimo apimtys ir jų plotai, o esant šitiems dalykams beveik lygiems, bus žiūrima, kuris filialo administracinis centras yra patogesnis logistiniu požiūriu, paties pastato tinkamumas ir kt. Parengta schema bus pateikta aplinkos ministrui ir taps gairėmis optimizuojant padalinių skaičių. Iki 2018 m. sausio 1 d. veiks dar visos 42 urėdijos, o per kitus metus jau vienos įmonės viduje turi išsikristalizuoti galutinė struktūra.

- Kaip veiks miškų urėdijos iki jų sujungimo ir kaip į naują struktūrą bus integruota GMU, kas vykdys jos funkcijas?

- Visą veiklą, kurią urėdijos vykdė iki šiol, pagal tokį pat statusą vykdys iki 2017 m. gruodžio 31 d., t. y. jos bus juridiniai asmenys ir veiks, kaip veikė. Nuo 2018 m. sausio 1 d. urėdijos praras juridinio asmens teises ir taps 42 filialais, kurie iki 2019 m. sausio 1 d. jau vienos įmonės VMU viduje turės būti apjungti.

GMU likviduojama - realiai šios biudžetinės įstaigos likvidavimas užims kokius 4-5 mėnesius ar pusmetį. Tam bus paskirtas likvidatorius, pasamdyta buhalterė ir pan. Tai jau daugiau techniniai juridiniai reikalai. Tačiau didžioji dalis GMU funkcijų atiteks valstybės įmonei VMU, o jas vykdantis personalas, logiškai mąstant, turės galimybę pereiti dirbti į naujos įmonės centrinę administraciją. Tokia rotacija paprastesnė, nes GMU specialistai - ne valstybės tarnautojai, o skyrių vadovai ir pan., su kuriais gali būti pasirašytos darbo sutartys.

- Vaizdžiai tariant, naujoji VMU švelniai praris GMU?

- Keliolika ar daugiau žmonių iš GMU, taip pat dalis Miškotvarkos instituto personalo turėtų atsidurti VMU. Manome, kad kitą savaitę bus tikslesni atsakymai - darbo grupė spręs, kiek turėtų būti žmonių miškotvarkos padalinyje ir kiek centriniame aparate.

- Buvo aiškinama, kad naujoje valdančioje miškų įmonėje dirbs apie 200 žmonių ir ji įsikurs ne Vilniuje, o kažkuriame iš regionų. Ar taip manoma ir dabar?

- Kiek žmonių dirbs miškotvarkos padalinyje ir kiek iš viso centriniame administraciniame aparate, greičiausiai paaiškės kitą savaitę, be to, dalis specialistų į VMU turėtų ateiti ir iš miškų urėdijų. Būtent toms funkcijoms, kurios bus centralizuojamos - pirkimų, darbo organizavimo, medienos pardavimo ir pan. - joms vykdyti bus kviečiami specialistai iš dabartinių urėdijų.

Kiek konkrečiai? Pirminiame projekte buvo aptarta, kiek tų funkcijų turėtų būti centralizuota, bet gyvenimas įnešė kai kurių korekcijų ir parodė, kad, matyt, nemaža dalis veiklos liks filialuose. Tad tikėtina, kad ir pats centras nebus tokio dydžio, kaip planuota, o gerokai mažesnis, atitinkamai ir daugiau žmonių liks regionuose. Be to, iš pradžių, bent per pirmuosius kalendorinius metus, visus žmones sutraukti į vieną vietą fiziškai neįmanoma. Kūrimosi realybė tokia, kad iš pradžių kai kurie padaliniai bus net nutolę, kol atsiras vieta, į kurią ateityje galės įsikelti visi.

- O kaip vyks žmonių atleidimas?

- Galiu pasakyti, kad atleidimo lapelių nebus - tai turėtų paaiškėti per dvi artimiausias savaites, kad lapelių, kaip tokių, žmonėms įteikti nereikės. Tiesiog tai būtų įvertinta kaip darbo sąlygų pasikeitimas, o su jų pasikeitimu darbuotojai bus supažindinami pasirašytinai. Pavyzdžiui, darbovietė buvo Švenčionėlių miškų urėdija, o dabar ji vadinsis VMU filialas. Mūsų tikslas, kad, išskyrus įmonių (urėdijų) vadovus, į naują struktūrą pereitų visi specialistai - nuo vyr. miškininko iki miško inžinieriaus ar darbininko. O urėdams, deja, tokia tvarka negali būti taikoma, nes jo darbo vieta pasikeičia - jis buvo valstybės įmonės vadovas, kurios po reformos nelieka, tuo tarpu vyr. miškininko ar girininko darbo vieta nesikeičia ir pareigos išlieka identiškos.

- Kaip bus skiriami filialų vadovai, ar į juos galės pretenduoti urėdai, ypač ne taip seniai laimėję šių pareigybių konkursus?

- Numatoma, kad filialų vadovai bus parenkami konkurso būdu, o visi kiti darbuotojai priimami pagal darbo sutartis. Įstatymas nedraudžia filialų vadovų pareigybėms skelbti konkursus, beje, juose galės dalyvauti ir dabartiniai urėdai. Suprantu, kad tai psichologiškai nėra lengva, ypač laimėjusiems konkursus vėl rungtis pagal vienodas sąlygas su kitais. Vis dėlto padaryti, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir kartu visi būtų laimingi, deja, nepavyks.

- Kaip bus parenkami specialistai į VMU ?

- Tai dabar svarstome, bet šis klausimas dvilypis, t. y. ar tas, kuris yra geriausias, sutiks persikelti. Matyt, bus problemų ne kaip pasirinkti geriausius specialistus, o kaip juos pritraukti, nes jei jis ir jo šeima iki šiol turėjo stabilią gyvenamąją vietą, gali nepakakti entuziazmo išvažiuoti į kitą Lietuvos vietą. Įstatymas nereikalauja specialistų pareigybėms skelbti konkursų, tad įmonės vadovybė spręs, kokiu būdu ir pagal kokius kriterijus juos pasirinkti.

- VMU vadovo pareigos ir galios ypatingos, kaip jis bus skiriamas?

Šis vadovas, aišku, bus skiriamas tik konkurso būdu. Tiek vadovybės, tiek VMU valdybos skyrimą apibrėžia įstatymas, viskas yra reglamentuota, kaip tai padaryti. Faktas, kad vadovas ateis konkurso keliu, o daugiau nei pusė valdybos narių turės būti nepriklausomi, atstovaujantys visuomenės interesams. Kiek bus VMU valdyboje žmonių, dar nenutarta, bet nelyginis skaičius - galbūt 7 ar 9 asmenys. Kai kurie valdybos nariai bus deleguoti privaloma tvarka - darbuotojų profsąjungos atstovas, steigėjo atstovas, logiška, kad gali būti 5 nepriklausomi nariai, tokiu būdu iš viso - 9. Tai paaiškės iki metų pabaigos.

- Kokie veiksmai ir darbai dabar pirmutiniai?

- Veiksmų planas jau parengtas, bet dar derinamas su Ūkio ministerija ir kitomis institucijomis. Tikimės, kad gana greitai jis bus aprobuotas. Pirmiausia, aišku, turi būti Vyriausybės sutikimas reorganizuoti visas valstybės įmones į vieną, o toliau judės juridinės techninės procedūros. Tad pirmas žingsnis - Vyriausybės sutikimas vykdyti reorganizaciją, antras - steigėjo sprendimas dėl reorganizavimo sąlygų parengimo ir jų paskelbimo. Pastarosios bus parengtos per protingą terminą ir įregistruotos juridinių asmenų registre, kad urėdijos įgytų reorganizuojamos įmonės statusą. Po to vyks inventorizacija ir kiti veiksmai.

Tikimės, kad per artimiausias savaites sulauksime atsakymo, kad darbo sutarčių keitimus galima pasirašyti nelaukiant šių metų pabaigos. Kai registre reorganizuojamos įmonės įgaus tokį statusą, formaliai jau bus galima informuoti žmonės ir pasirašyti darbo sąlygų pakeitimus. Žmogui tai bus šimtaprocentinė garantija, kad jo darbo vieta nuo 2018 m. sausio 1 d. neišnyksta ir labai sumažins psichologinę įtampą. Manau, yra techninės galimybės spalio pirmosiomis dienomis ar rugsėjo pabaigoje tokį veiksmą padaryti.

- Istorija taps ir 16 dabartinių urėdijų bei jų administracijų...

- Esminis dalykas, kad nebūtų taip, jog, pavyzdžiui, jungiant Veisiejų urėdiją prie Druskininkų, pastarosios visas personalas išlieka, o prijungiamos atleidžiamas. To negali būti jokiu būdu. Iš tikro visi turi pereiti į vieną filialą, o po to likti geriausi. Čia jau lems atrankos kriterijai, kurių sukūrimas irgi, manau, mūsų darbo grupės užduotis, nes jie turi būti labai aiškūs, konkretūs ir pačių žmonių aprobuoti. Sutinku, kad gali likti ir kažkiek subjektyvumo. Tiesa, dalį kriterijų reglamentuoja Darbo kodeksas, kas turi pirmenybę ir pan., bet bus atvejų, kai, pavyzdžiui, reikės iš dviejų pretendentų pasirinkti vyr. miškininką, kurie vienodo amžiaus ir tarnybinis statusas identiškas. Tuomet reikės atsižvelgti į išsilavinimą, darbo patirtį, kitas savybes. Natūralu, kad pretendentus rinksis ir filialo vadovas, bet, mano įsitikinimu, tai turi būti ne vien jo asmeninis sprendimas. Pagaliau ir pačiam žmogui teks paaiškinti, kodėl vienas lieka, kitas ne - kriterijai turės būti aiškiai suvokiami.

- Daug kalbėta ir kritikos išsakyta dėl urėdijų buhalterijų, pernelyg didelio finansus tvarkančių žmonių skaičiaus, ar liks buhalterių reorganizuotuose filialuose?

- Pirminiame etape, be jokios abejonės, lieka visi buhalteriai, tačiau 2019 m. sausio 1 d., tikėtina, kad filialui turėtų pakakti vieno buhalterio. Bet iki 2018 m. vidurio, matyt, to darbo užteks visiems, nes reikės pateikti kalendorinių metų buhalterines atskaitas ir balansus. Per antrąjį pusmetį, manau, išsigryninimas turės įvykti ir paaiškėti, koks žmogus reikalingas. Rinkoje jaučiamas buhalterių trūkumas, tad atleistieji darbą, tikiu, ras.

- Sugrįžkime prie pagrindinių funkcijų - medienos ruošos ir jos pardavimo. Kaip tai bus organizuota?

- Jau apsvarstyta, kaip atskirti miško ruošą nuo girininkijos ir centralizuoti regioninio padalinio, t. y. miškų urėdijos lygmenyje. Tai jau veikiantis modelis 11-oje dabartinių urėdijų, o likusiose miško ruoša užsiima girininkijos. Po diskusijų priimtas sprendimas ruošą centralizuoti regiono lygyje, nes tai gerokai efektyviau, be to, atlaisvina girininkijų darbuotojų rankas užsiimti tuo, kam jie iš tikrųjų skirti, t. y. miškininkyste. Jei perteklinių darbo rankų girininkijose kažkiek ir atsiras, tikėtina, kad tie patys žmonės ateis į regioninius medienos ruošos padalinius, kurių irgi bus 26.

- Miškininkai klausia, ar bus atiduota medienos ruoša rangai, ar tai bus urėdijų veiklos sritis?

- Pirminiame etape, t. y. per artimiausius metus, sistema turėtų išlikti panaši, kokia yra šiandien, nes čia kažkokių drastiškų ir kardinalių žingsnių nepadarysi, nes rinka yra gana inertiška. Noras natūralus - efektyvinti, bet skirtumai tarp urėdijų labai dideli, yra keletas, kur medienos ruoša visiškai atiduota privatininkams, t.y. viskas vykdoma tik per rangovus, tačiau yra tokių, kurios pačios tai daro, o daugumoje - miško ruoša kombinuota. Vienareikšmiškai sutarta, kad ją reikia centralizuoti, kas garantuoja ir manevro laisvę nusiunčiant techniką į ten, kur reikia, pvz., škvalo atveju arba kai trūksta rangovų. Tad proporcijos tarp rangos ir ne rangos vienos įmonės viduje iš principo, matyt, mažai keistųsi, o toliau reikės atsižvelgti į realią rinkos situaciją.

Yra prieštaringų nuomonių: vieni teigia, kad galima daugiau naudotis rangos paslaugomis, bet kai kuriuose regionuose tai problema, nes nėra kam dirbti. Atsakyti vienareikšmiškai, kad pasirinksime vieną kurią kryptį, negalime, sprendimai turės būti priimami VMU pagal situaciją ir rinkos pokyčius.

- Įstatymas nustatė, kad didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir kirtimo liekanomis vyks per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus, o mažmeninėje prekyboje bus galima parduoti iki 7 proc. metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties. Kaip realiai tai vyks?

- Dėl medienos pardavimo turės būti padaryti pakeitimai Prekybos mediena taisyklėse. Manome, kad pardavimai, ypač tos medienos, kuri yra paklausesnė konkrečiame regione, turėtų vykti regioniniu principu, tačiau dalis medienos, matyt, bus parduodama centralizuotuose aukcionuose. Kokiomis proporcijomis, šiuo metu dar negalima pasakyti, be to, rengiant minėtų prekybos taisyklių pataisas, susiduria gamintojų ir pirkėjų konkuruojančios grupės. Manau, kad pakeitimai lengvai negims, nes skirtingų asocijuotų struktūrų interesai irgi labai skirtingi, tačiau iki šiol pavykdavo rasti konsensusą, matyt, taip bus ir ateityje. Bet esminis ir pats svarbiausias dalykas, kas įtvirtinta ir įstatyme, kad aukcione laimės tik aukščiausią kainą pasiūlęs pirkėjas. Nors prekyba mediena vyko urėdijose, tačiau pati sistema buvo centralizuota, t. y. elektroninė sistema veikė iš vieno taško, o ne iš 42-jų. Šis principas išlieka ir baimintis, kad aukcione nulems ne didžiausia kaina, o kiti kriterijai, tikrai neverta. Tik didžiausia kaina elektroninės sistemos aukcione bus galutinis taškas.

Lietuvoje aukšta medienos kaina buvo ne dėl valdymo sistemos, o dėl prekybos sistemos, kai pirkėjas buvo priverstas mokėti didžiausią kainą. Būtent elektroninė sistema tai laiduoja, o kainą nustato rinka ir pirkėjų konkurencija.

- Kaip vyks biokuro ruoša ir dalyvavimas biržos aukcionuose, ar tuo užsiims padaliniai, ar perims kažkas kitas?

- Didelių diskusijų dėl to nebuvo, bet galimybės taps gerokai didesnės, nes biokuro biržoje kuo stambesnis tiekėjas, tuo jis turi geresnes sąlygas sandoriams sudaryti. Iš esmės urėdijos yra smulkios biokuro tiekėjos, iš jų tik trys turi biomasės smulkinimo ir kitą specializuotą techniką. Nauja viena VMU įmonė biržoje taps rimtu žaidėju - praktiškai kaip potencialus tiekėjas pagal apimtis atsidurs vos ne pirmoje vietoje. Kartu atsiras ir didesnis lankstumas, nes su didesnėmis biokuro apimtimis dėl jo tiekimo galima rungtis bet kur bei jį pristatyti iš artimiausio taško.

 

- Dėkojame už išsamius atsakymus.

 

Parengė Angelė Adomaitienė

 
 http://miskininkas.eu/urediju-reforma-26-padaliniai-su-filialo-statusu/
2017 07 25


Valstybės įmonė
Telšių miškų urėdija

Įmonės kodas: 180715277
PVM kodas: LT807152716
Duomenys kaupiami ir saugomi Valstybės įmonės Registro centro Telšių filiale

Miškininkų g, 4;
Berkinėnų k., Ryškėnų sen.,
LT-87151 Telšių raj.;
Telefonas: 8-444-70544;
El. paštas:  info@telsiuuredija.lt