Naujienos


KAS LAUKIA URĖDIJŲ, LENTPJŪVIŲ IR MAŽŲ MEDŽIO APDIRBIMO ĮMONIŲ DARBUOTOJŲ?

 

 

 

 

     Aplinkos ministerijos siūloma valstybinių miškų ūkio valdymo reforma, pagal kurią vietoj 42 urėdijų būtų įsteigta viena valstybės įmonė, miškuose dirbantiems žmonėms, galima sakyti, kvepia pasaulio pabaiga. Kas urėdijų, lentpjūvių ir nedidelių medžio apdirbimo įmonių darbuotojams gali atsakyti į klausimą, kas jų laukia kitąmet?


Įdarbina kaimo žmones


      UAB „Ernita" veikia jau daugiau kaip 20 metų Vidiškių miestelyje, prie Ukmergės ir Anykščių rajonų ribos. Gamina medinius transportinius padėklus, lenteles, tašelius jų gamybai ir remontui. Produkciją parduoda Lietuvoje ir išveža į kitas Europos Sąjungos šalis (Olandiją, Belgiją, Vokietiją, Prancūziją).
      Medienos apdirbimo įmonėje dirba 45-48 darbuotojai. Šalia kvalifikuotų staklininkų, mechanikų, vairuotojų ir kitų specialistų darbuojasi nemažai ir nekvalifikuotų darbuotojų. Įdarbina ir moteris, vyresnio amžiaus žmones iš aplinkinių kaimų.
      Pasak UAB „Ernita" komercijos direktorius Algimanto Kuginio, ši nedidelė įmonė už 2016 metus sumokėjo į Lietuvos valstybės biudžetą 72 782,26 eurų mokesčių, „Sodros" biudžetą papildė 85 041,22 eurų suma.
      „Aktyviai dalyvaujame vietinės kaimo bendruomenės ir rajono savivaldybės visuomeninėje veikloje. Finansiškai remiame jų renginius, šventes, kitas geras iniciatyvas. Remiame sunkiai besiverčiančius pagyvenusius žmones, daugiavaikes šeimas. Didžiuojamės, kad esame naudingi Lietuvos valstybei, ir jokių pašalpų ar lengvatų neprašome", - laiške teigė A. Kuginis, pastebėdamas, kad kyla nemažai klausimų dėl siūlomos valstybinių miškų ūkio valdymo reformos teisėtumo, teisingumo bei pasekmių.


Apie teisėtumą ir pasekmes


      UAB „Ernita" komercijos direktorius pastebėjo, kad koncentracijos vykdymas demokratinės valstybės ūkyje draudžiamas. Tam reikalingas Konkurencijos tarybos sutikimas, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais metais prieš koncentraciją yra didesnės negu 14 milijonų 500 tūkst. eurų ir jei bent dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos yra didesnės negu 1 mln. 450 tūkst. eurų.
      Skelbiama, kad dabar veikiančių 42 miškų urėdijų vien 2016 m. I pusmečio pajamos sudarė apie 80 mln. eurų. Šie skaičiai smarkiai viršija tuos, kurie nurodyti Konkurencijos įstatyme.
      „Kai kurie valdžios ir stambiojo verslo atstovai nori „suimti" visos Lietuvos miškus į vienas rankas ir taip sudaryti sąlygas didiesiems medienos perdirbimo gigantams derėtis dėl lengvatų su vienu medienos pardavėju. Kas žino, gal po kurio laiko ir parduoti mūsų visų turtą - Lietuvos miškus? Ar pakeisti dabartinę sąžiningą medienos pardavimo sistemą AMEPS, kuriai sukurti, beje, buvo išleista nemažai lėšų?" - klausė A. Kuginis.


Sugriaus smulkų verslą


      Nerimo dienas išgyvena ir Raminta Barauskienė, dar mažesnės įmonės, UAB „Akvisa", vadybininkė iš Panevėžio rajono. Bendrovė veikia 20 metų, joje dirba 25 žmonės.
      „Laimime konkursus Biržų, Ukmergės, Panevėžio urėdijose, atliekame miško kirtimo, išvežimo darbus - paruošiame medieną pardavimui. Sudarome ir ilgalaikes sutartis - sodiname, prižiūrime, auklėjame mišką. Kas bus sustambinus urėdijas? Žinau Latvijos pavyzdį - ten smulkaus verslo nebeliko, monopolis. Mažytės latvių įmonės ateina dirbti net į Lietuvą. Tad labai tikėtina, kad mes - su didele patirtimi, kokybės garantija, centralizuotai įmonei tapsim nereikalingi. Visi 25 bendrovės darbuotojai, kurių dauguma vieninteliai šlaikė šeimas, neteks darbo", - nerimą liejo R. Barauskienė.
      Ji pastebi, kad visais sudėtingais atvejais gali užeiti pasitarti su urėdu, skambinti jam net naktį. Jeigu centralizavus miškų valdymą jų bendrovė ir išliks, tokios galimybės nebus. Negi ji ar kiti darbuotojai pasitarti su urėdu važiuos į Biržus ar Ukmergę? O kuo valdžia toliau, tuo sunkiau jai suprasti eilinio miško darbuotojo rūpesčius.
      „Viena valstybinė įmonė paranki stambiam kapitalui, didiesiems medienos pirkėjams, o ne Lietuvai. Taip griaunamas smulkus verslas, ne tas, kuris perka-parduoda, o tas, kuris gamina", - pabrėžė R. Barauskienė, pastebėdama, kad skirtinguose Lietuvos regionuose miškų būklė labai skiriasi - aplink Panevėžį nėra tokių našių medynų kaip Dzūkijoje, tad teigti, kad kurios urėdijos tvarkosi neūkiškai, neįvertinus daugybės tokių niuansų, negalima.


Vietoj išvadų


      Žodžiu, visų miškų urėdijų, nedidelių lentpjūvių ir kitų su medienos apdirbimu susijusių įmonių darbuotojai išgyvena skausmingas nerimo dienas - kas jų laukia kitąmet.
      Kas paskaičiavo, kokios būtų šios skubiai brukamos valstybinių miškų ūkio valdymo reformos ekonominės bei socialinės pasekmės? Ar bent bandyta svarstyti, koks tai smūgis Lietuvos provincijai, jau ir taip nustekentai vidinės ir išorinės emigracijos, nevilties ir alkoholizmo?
      „Prašau man, paprastam žmogui, paaiškinti, kas vyksta Lietuvoje, kada gyvensime teisingoje visiems žmonėms šalyje. Padėkite įtikinti mūsų vaikus ir anūkus, kad neemigruotų į kitas šalis laimės ieškoti. Juk dabar miškininkystę studijuojantiems jaunuoliams kito kelio beveik nebus", - šie UAB „Ernita" komercijos direktorius A.Kuginio žodžiai skirti turbūt visiems mūsų Seimo nariams ir politikams.


Daiva Žolytė

 

Šaltinis: http://miskininkas.eu

http://miskininkas.eu/2017/02/28/kas-laukia-urediju-lentpjuviu-ir-mazu-medzio-apdirbimo-imoniu-darbuotoju/

 
 

 

2017 03 01


Valstybės įmonė
Telšių miškų urėdija

Įmonės kodas: 180715277
PVM kodas: LT807152716
Duomenys kaupiami ir saugomi Valstybės įmonės Registro centro Telšių filiale

Miškininkų g, 4;
Berkinėnų k., Ryškėnų sen.,
LT-87151 Telšių raj.;
Telefonas: 8-444-70544;
El. paštas:  info@telsiuuredija.lt