Miškotvarkos projektas


VĮ TELŠIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS
VIDINĖS MIŠKOTVARKOS 2006 M. - 2015 M. PROJEKTO SANTRAUKA 

         Vidinės miškotvarkos tikslas - užtikrinti tvarų ir suderintą su visuomenės ir savininkų reikmėmis bei miškų politikos reikalavimais valdos miško išteklių naudojimą, o pagrindiniai uždaviniai - atlikti miško išteklių inventorizaciją, ūkinės veiklos bei miško išteklių rodiklių analizę ir suprojektuoti ūkines priemones miško ištekliams naudoti, atkurti bei gerinti.
          Miško išteklių inventorizacija (sklypinė miškotvarka), kurios tikslas - įvertinti valdos miško išteklius pagal kiekybinius ir kokybinius rodiklius, atlikta visų nuosavybės formų miškuose, vadovaujantis Lietuvos miškotvarkos taisyklėmis (2003 m.), remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2005-06-02 užsakymu SBMŪRP-4-14, naudojant aerofotografavimo medžiagą (ortofoto planus).
        Inventorizacijos metu nustatytos sklypų ribos, aprašyti (inventorizuoti) visi sklypai nustatytu tikslumu pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius, duomenų bazių reikalavimus. Inventorizacijos duomenys (atributiniai ir grafiniai) sudaro Lietuvos miško išteklių integruotos informacinės sistemos pagrindą.
        Urėdijos veiklos teritorijoje inventorizuota 90288 ha miškų, iš jų - valstybinės reikšmės - 34727 ha (38,5 proc.), urėdijos valdomų nevalstybinės reikšmės - 14 ha, privačių - 41325 ha (45,8 proc.), nuosavybės teisių atkūrimui skirtų - 13677 ha (15,1 proc.) ir 545 ha (0,6 proc.) kitų naudotojų miškų. Valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr.1154 (LRV 2004-11-03 nutarimo Nr. 1370 redakcija).
        Parengti duomenys apie urėdijos (valdos) miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą, funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę stuktūrą, miško įrenginius ir techninį aprūpinimą, Raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, gyvūnų, augalų) radvietes, kertines miško buveines, vykdytas ūkines priemones.
        Vidinės miškotvarkos projektas parengtas, remiantis 2005 m. atliktos valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami VĮ Telšių miškų urėdijos miškai 2006-2015 metais. Miškotvarkos projekto turinį valstybinei valdai sudaro: aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga - miškų žemėlapiai (M 1: 10 000), medynų ir kiti tematiniai planai (M 1: 20 000), apžvalginiai žemėlapiai (M 1: 50 000). Taksoraščiai ir kartografinė medžiaga paruošta visų nuosavybės formų miškams, kuriuose atlikta valstybinė miškų inventorizacija. Visa parengta miškotvarkos medžiaga yra urėdijoje ir girininkijose. Privačių, miškų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui bei kitų miškų valdytojų ir naudotojų miškų inventorizacijos suvestiniai duomenys yra Aplinkos ministerijos Miškų departamente, Aplinkos apsaugos inspekcijoje ir Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje. Privačioms miško valdoms miškotvarkos projektai rengiami pagal savininkų užsakymus.
        Visa urėdijos teritorija suskirstyta į 12 girininkijų: Telšių, Ubiškės, Žarėnų, Varnių, Kulių, Mostaičių, Plungės, Stalgėnų, Šateikių, Alsėdžių, Beržoro ir Platelių. Vidutinis girininkijos plotas - 7282 ha (2835 ha - valstybinės reikšmės miškų). Urėdijoje - 28 eiguvos. Vidutinis eiguvos plotas (visi miškai) - 3214 ha (valstybinės reikšmės miškų - 1240 ha). Vidutinis kvartalo plotas - 47,7 ha (valstybinės reikšmės miškų - 41,0 ha), vidutinis taksacinio sklypo plotas - 1,5 ha (valstybinės reikšmės miškuose - 1,6 ha). Urėdijos miškai yra 4 savivaldybių teritorijose: Telšių rajono - 52,6 proc., Plungės rajono - 45,2 proc., Skuodo rajono - 0,7 proc., Rietavo - 1,5 proc. Urėdijos teritorijos miškingumas - 34,5 proc.. 
        Saugomos teritorijos ir miškai su apribotu ūkiniu režimu miškų urėdijoje užima 39653 ha (miško žemė) arba 45,4 proc. bendro visos miško žemės ploto, iš jų - valstybiniai parkai ir draustiniai - 28300 ha arba 71,4 proc. viso saugomų teritorijų ir miškų su apribotu ūkiniu režimu ploto. 
          Urėdijos veiklos teritorijoje išskirti: 3 valstybiniai parkai ar jų dalys, 14 valstybinių ir 4 savivaldybių draustiniai, 14 vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų, 6 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir 1 biosferos poligonas. Urėdijos veiklos teritorijoje suskaičiuojamas 181 paveldo objektas, esantis miško žemėje. 
        Miškų selekcinės sėklininkystės objektų miškai, patvirtinti LRV 1999-02-05 nutarimu Nr.133 (LRV 2002-07-16 nutarimo Nr.1138 redakcija) urėdijoje sudaro 299 ha, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo miškai - per 84 ha.

 Valstybinio parko, draustinio pavadinimas        

Miškų plotas urėdijos veiklos teritorijoje, ha 

 Žemaitijos nacionalinis parkas           

  11814

 Varnių regioninis parkas (d.)

 9976

 Salantų regioninis parkas (d.)

180

 Gandingos valstyb. kraštovaizdžio dr.

166

 Germanto valstyb. kraštovaizdžio dr.

 669

 Plinkšių valstyb. kraštovaizdžio dr. (d.)

175

 Minijos pralaužos valstyb. kraštovaizdžio dr.

441

 Reiskių tyro valstyb. telmologinis  dr. (d.)

2972

 Minijos valstyb. ichtiologinis dr. (d.)              

 586

 Virvytės valstyb. hidrografinis dr.

 183

 Buožėnų valstyb. geomorfologinis dr.

 464

 Vilkaičių valstyb. geomorfologinis dr.

417 

 Paprastosios pušies, papr. eglės ir juodalksnio  genetiniai dr.

 279

 Abokų botaninis-zoologinis savivald.  dr. 

 22

 Kepurėnų botaninis-zoologinis savivald. dr.

 3

 Lauko sodos botaninis-zoologinis savivald. dr.

39 

 Buišių augavietė

 -

 Plinkšių miško biosferos poligonas (d.)

 1845

          Toliau santraukoje vidinės miškotvarkos projekto duomenys pateikiami tik apie valstybinės reikšmės miškus.
        Miškai į grupes ir pogrupius suskirstyti pagal Miškų įstatymo reikalavimus, Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką ir normatyvus.
        I grupės (rezervatiniai) miškai, kurie užtikrina natūralią gamtinių procesų eigą ir išsaugo vertingas natūralias ekosistemas, urėdijos teritorijoje užima 1603 ha (miško žemė) 5,0 proc., II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai), kuriuose tikslinis medienos naudojimas praktiškai nevyksta, urėdijoje sudaro 6325 ha (19,6 proc.), III grupės (apsauginiai) - 4254 ha (13,1 proc.), IV grupės (ūkiniai) - 20124 ha (62,3 proc.). Kiekvienai miško grupei yra nustatytas ūkininkavimo tikslas ir ūkinis režimas, o pagal funkcinę miško paskirtį miškai priskirti atitinkamiems pogrupiams. Miškų priskyrimas grupėms ir pogrupiams patvirtintas LR Vyriausybės 2002-10-21 nutarimu Nr.1651. 2005 metais, atlikus miškų inventorizaciją, parengti patikslinti miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašai ir planas M 1: 50 000.
        Miško žemė užima 32306 ha (93,0 proc.). Medynai dengia 92,3 proc. (29803 ha) miško žemės. Kultūrinės kilmės medynai ir želdiniai sudaro 8825 ha arba 34,5 proc. viso medynų ploto. Neapaugusi mišku miško žemė užima 1668 ha (5,2 proc. visos miško žemės), iš jos - kirtavietės - 448 ha (1,5 proc. visos miško žemės).
        Ne miško žemė užima 2421 ha (7,0 proc. bendro miškų ploto), iš jos: pelkės - 2078 ha (6,0 proc.), vandenys - 198 ha (0,6 proc.), keliai - 89 ha (0,3 proc.).
        Didžiojoje miškų dalyje - 21039 ha plote vyrauja spygliuočių medynai (70,6 proc.), iš jų: 43,3 proc. sudaro eglynai, 27,2 proc. - pušynai. Minkštieji lapuočiai užima 8022 ha arba sudaro 26,9 proc. urėdijos medynų ploto: beržynai - 18,3 proc., juodalksnynai - 5,5 proc., baltalksnynai - 1,8 proc., drebulynai - 1,2 proc. Kietieji lapuočiai tesudaro tik 2,5 proc. viso medynų ploto, iš jų - 1,9 proc. -  ąžuolynai.  
        Bendras medynų tūris - 5649,2 tūkst. m3 medienos. Vidutinis (visų) medynų tūris 1 ha - 190 m3, brandžių - 264 m3, einamasis prieaugis - 6,4 m3. Vidutinis medynų skalsumas - 0,70, bonitetas - 2,2, amžius - 52 metai.
        III ir IV miškų grupių medynai pagal plotą brandumo grupėmis pasiskirsto taip: jaunuolynai - 36 proc., pusamžiai - 34 proc., bręstantys - 12 proc. ir brandūs - 18 proc..
         Urėdijos miškuose vyrauja normalaus (N - hidrotopas) drėkinimo (37,3 proc.) ir derlingos (c - trofotopas) - 59,7 proc. augavietės bei kiškiakopūstinis (ox) - 26 proc. miško tipas.
         Pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį miškuose dominuoja lengvi (smėliai, žvyras) mineraliniai dirvožemiai - 37,9 proc.


Praeito vykmečio (1991-2004 m.) ūkinės veiklos analizė

        Miško ūkinė veikla apima miškotvarkos, miško apsaugos, naudojimo, atkūrimo, ugdymo ir melioracijos darbus. Ūkinės veiklos analizės tikslas yra įvertinti ūkinės veiklos valdoje intensyvumą. Analizės rezultatai naudojami miško ūkio tikslams koreguoti bei naujo vykmečio projektiniams sprendiniams pagerinti.
       Pagal 1991 m. miškotvarkos projektą (buv. valstybiniams miškams) buvo numatyta kasmet iškirsti po 79,7 tūkst. m3 likvidinės medienos. Nustatyti pagrindiniai kirtimai turėjo sudaryti apie 64 proc., ugdymo - apie 19 proc., sanitariniai - apie 23 proc. viso iškertamo medienos tūrio. Pagrindiniais kirtimais iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuota iškirsti po 1,1 m3, o visų rūšių kirtimais - po 1,9 m3 likvidinės medienos. Visų rūšių kirtimais projektuota iškirsti per 56 proc. einamojo prieaugio.
        Projekto galiojimo laikotarpiu (1992-2001 m.) pagrindinių miško kirtimų metinė biržė pagal tūrį iškirsta per 109 proc., ugdymo kirtimų - apie 155 proc., sanitarinių - net 334 proc. projektuotos. Tokią didelę sanitarinių ir kirtimų apimtį sąlygojo 1993 m.vėjavarta ir po jos sekusi kenkėjų (žievėgraužio tipografo) invazija, ypač 1995-1997 metais, kai priverstiniais sanitariniais kirtimais buvo iškertama vidutiniškai po 93 tūkst. m3 (5-6 kartus daugiau nei projektuota) likvidinės medienos kasmet.
       Dėl minėtų priežasčių pagrindiniais kirtimais paruošta mediena sudarė apie 34 proc., ugdymo - per 15 proc., sanitariniais - apie 40 proc. (projektuota - apie 23 proc.).
        Neplyni pagrindiniai kirtimai  pagal iškertamą tūrį sudarė 19 proc. (projektuota - 9 proc.) visų pagrindinių kirtimų. Ypač didelis šių kirtimų efektyvumas pasiektas, atliekus šių kirtimų paskutinį atvejį - per 79 proc. ploto susiformavo tikslinių medžių rūšių medynai.
       Miškotvarkos lauko darbų metu, iš vertintų 3512 ha penkerių paskutiniųjų metų ugdytų medynų, pagal ugdymo kokybę (patenkinamai, nepatenkinamai) - patenkinamai įvertinta 99 proc. ugdyto medynų ploto. Nepatenkinamai atlikti ugdymo kirtimai tesudaro 1 proc. Pagrindinė priežastis, lėmusi neigiamą ugdymo kirtimų įvertinimą yra netinkamas ugdymo kirtimų intensyvumas (per mažas - 64 proc., per didelis - 26 proc.).
       2005 m. miškotvarka inventorizavo 3410 ha paskutiniojo vykmečio želdinių. Pagal želdinių kokybę: gerų - 46,2 proc. (1576 ha), patenkinamų - 49,1 proc. (1674 ha), blogi - 3,0 proc. (103 ha), žuvę - 1,7 proc. (57 ha).  

Pagrindinės išvados apie urėdijos ūkinę veiklą:

-     Pagerėjo žemės naudmenų struktūra: 9,4 proc. padidėjo miško žemės, 4,0 proc. - medynų plotas (pušynų - 470 ha - 6,2 proc., beržynų - 389 ha - 7,7 proc., juodalksnynų - 140 ha - 9,4 proc.).
-    Pagerėjo medynų vidutiniai taksaciniai rodikliai: skalsumas - 0,01 (nuo 0 ,69 iki 0,70), visų medynų tūris viename hektare padidėjo 2 m3 (nuo 188 m3 iki 190 m3), brandžių - 17 m3 (nuo 247 m3 iki 264 m3). Bendras medynų tūris padidėjo 248,5 tūkst. m3.
-   Ženkliai pagerėjo vykmečio želdinių būklė: geri želdiniai sudaro 46,2 proc., patenkinami - 49,1 proc., blogi ir žuvę - 4,7 proc.
-   Laiku ir koybiškai atliekami ugdymo kirtimai - nepatenkinamai įvertinta tik 1 proc. per penkerius paskutiniuosius metus atliktų ugdymo kirtimų ploto, inventorizuotas mažas (per 5 proc.) nedelsiant ugdytinų medynų plotas.
-   Padidėjo urėdijos teritorijos miškingumas, kuris šiuo metu yra 34,5 proc.
-   Ženkli žvėrių daroma žala miškui. Bebrai patvenkė apie 310 ha medynų ir užtvenkė apie 31 km griovių. Elninių žvėrių paskuiniųjų metų pažeidimai pušų ir eglių jaunuolynuose nustatyti 16 ha plote.         

Miško ūkinių priemonių projektas 2006-2015 metams   

         Ūkinių priemonių projektavimas vykdytas vadovaujantis LR miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr.96-1872; 2001, Nr.35-1161), LR saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr.63-1188; 2001, Nr.108-3902), Medžioklės įstatymu (Žin., 2002, Nr.65-2634), Aplinkos ministro patvirtintais, ūkinę veiklą reglamentuojančiais normatyvais, Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika (Žin., 2003, Nr.4-160), Pagrindinėmis miško kirtimų taisyklėmis (Žin., 1999, Nr.29-844; 2000, Nr.96-3054; 2001, Nr.63-2300; 2004, Nr.10-284), Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 2004, Nr.55-1917), Miško ugdymo kirtimų taisyklėmis (Žin., 2004, Nr.25-778), Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 1995, Nr.32-751; 2001, Nr.56-1996; 2004, Nr.130-4671).
          Projektavimo tikslas yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų, kurie turi garantuoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Svarbiausi ilgalaikiai tikslai miško valdos mastu - optimalios miško funkcinės struktūros, miško rūšinės sudėties, miško amžiaus ir erdvinės struktūrų palaikymas, visų miško funkcijų užtikrinimas bei tvaraus ir subalansuoto miško ūkio garantavimas. Projektiniai miškotvarkos sprendiniai įgalina vykdyti įvairios trukmės miško ūkinės veiklos planavimą: trumpalaikį (iki 5 metų), vidutinės trukmės (10 metų) bei ilgalaikį (20-30 metų).
          Visų rūšių kirtimais kasmet projektuojama iškirsti vidutiniškai po 92,1 tūkst. m3 likvidinės medienos. Pagrindiniais kirtimais projektuojama iškirsti apie 72 proc. likvidinės medienos, ugdymo - apie 13 proc., sanitariniais - per 14 proc. ir kitais kirtimais - apie 1 proc. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuojama iškirsti po 4,6 m3 (3,8 m3 likvidienės) medienos. Pagrindiniais kirtimais projektuojama iškirsti apie 72 proc., ugdymo - apie 13 proc., sanitariniais - per 14 proc. ir kitais kirtimais - apie 1 proc. viso iškertamo likvidinės medienos kiekio.  Iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuojama iškirsti po 3,8 m3 (3,1 m3 likvidienės) medienos.

      Projektuojama vykmečiui metinė kirtimų apimtis

         Medienos tūrio prieaugio naudojimas sudarys apie 59 proc. IV miškų grupės medynuose numatoma sunaudoti 76 proc., III - 50 proc., II - 21 proc. medienos prieaugio. 


                 
Miško naudojimo rodikliai pagal miškų grupes

R o d i k l i a i

Bendri

Miškų grupė

II

III

IV

1. Iškertamas tūris 1 ha (m3):

 

 

 

 

     - bendras

3,8

1,3

3,1

4,9

     - likvidinis

3,1

0,9

2,5

4,1

   iš jo - pagrindiniais kirtimais (bendras)

2,6

0,1

1,9

3,8

2. Tarpinio naudojimo proc. nuo iškertamo bendro tūrio

30,5

6,4

4,1

20,0

   iš jo - ugdymo kirtimais

14,3

1,9

1,6

10,8

3. Bendro prieaugio naudojimas

59

21

50

76

4. Miško naudojimo proc. nuo bendro tūrio

2,0

0,7

1,7

2,6

5. Pagrindiniais ir ugdymo kirtimais apimtas plotas (proc.)

2,7

1,3

2,5

3,4

6. Plynai iškertamo ploto proc. nuo medynų ploto

1,0

-

0,6

1,1

   Projektuojama metinė miško želdinimo apimtis pirmajam penkmečiui sudarys 314,6 ha (69,3 proc.) - žėlimo 137,0 ha (33,2 proc.), mišraus - 2,4 ha (0,5 proc.). Antrajam vykmečio penkmečiui miško atkūrimo apimtis bus patikslinta suprojektavus biržes 2012-2016 metams.  
           Ūkinė veikla saugomose teritorijose projektuota griežtai laikantis visų, šią veiklą reglamentuojančių dokumentų, nedarant neigiamos įtakos saugomiems kompleksams. 
          Miškai pagal gamtinį degumą suskirstyti į 3 degumo klases: 1 (didelio) - 39 proc., 2 (vidutinio) - 28 proc., 3 (mažo) - 33 proc. Vidutinė degumo klasė - 1,9. Priešgaisrinių priemonių planas parengtas visiems urėdijos teritorijoje esantiems miškams.
            Visa urėdijos teritorija suskirstyta į medžioklės plotų vienetus, kurių valdos patvirtintos komisijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms patvirtinti. Medžioklės plotuose, vadovaujantis normatyvais, nustatyta leistina žvėrių gausa, suprojektuotos biotechninės priemonės. Urėdijos miškuose tikslinga laikyti 34 briedžius, apie 700 tauriųjų elnių, apie 800 stirnų ir apie 1070 šernų. Esant dabartiniam pajamų ir išlaidų lygiui bei struktūrai, urėdija planuojamu laikotarpiu, turėtų dirbti pelningai. Apskaičiuotas urėdijos pelningumas 2007-2011 metams - 4,3 proc.
         Skaičiavimai ir prognozės rodo, kad miškotvarkos suprojektuotos priemonės atitinka pagrindiniams miško ūkio tikslams ir uždaviniams bei daugiatikslio miško naudojimo principui, kuris užtikrina pakankamą miško ekosistemų stabilumą, miškuose esančių gamtos bei kultūros vertybių išsaugojimą ir iš esmės neprieštarauja socialiniams ir ekonominiams gyventojų interesams. 

     Projektas patvirtintas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu „Dėl Valsybės įmonių Kretingos miškų urėdijos, Rietavo miškų urėdijos ir Telšių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektų tvirtinimo" , 2007 m. birželio 15 d. Nr. D1-335



Valstybės įmonė
Telšių miškų urėdija

Įmonės kodas: 180715277
PVM kodas: LT807152716
Duomenys kaupiami ir saugomi Valstybės įmonės Registro centro Telšių filiale

Miškininkų g, 4;
Berkinėnų k., Ryškėnų sen.,
LT-87151 Telšių raj.;
Telefonas: 8-444-70544;
El. paštas:  info@telsiuuredija.lt