Telšių urėdas Vytautas Bakutis



     Vytautas Bakutis buvo septintasis Telšių urėdas, vadovavęs urėdijai 1940 - 1944 metais. Karui baigiantis pasitraukė iš Lietuvos, mirė 1978 metais Poznanėje. Pranešdamas apie tai 1931 - 1944 metais Telšių girininku dirbęs Aleksandras Tenisonas viename laiške 1978 metų spalio 14 dieną rašė: „Netekau geriausio savo buvusio viršininko, kurį gerbiau ir mylėjau. Jis man buvo dešimtas urėdas, bet iš tų dešimties tik jis ir Zenonas Giniotas (Rietavo) buvo tikri vadovai ir kaip tėvai. Kiti šiaip sau pakenčiami, o buvo ir tokių, kuriuos pažemino (grąžino) į pavaduotojus."

     Vytauto Bakučio tėvai, ieškodami geresnio gyvenimo, buvo įsikūrę kažkur Sibire. Ten 1904 metais ir gimė Vytautas. Bet po 1917 metų perversmo Rusijoje prasidėjo bolševikų sukelta suirutė, gyvenimas ten pasidarė nebepakenčiamas ir šeima 1921 metais grįžo į besistojančią ant kojų nepriklausomą Lietuvą.
     Vytautui Bakučiui buvo tada jau 17 metų. Rusijoje, matyt, buvo ėjęs kažkokius mokslus, nes Lietuvoje iš karto įstojo į Dotnuvos žemės ūkio technikumo miškų skyrių. Mokslas sekėsi gerai, ir technikumą baigęs aktyvus jaunuolis kaip Žemės ūkio ministerijos stipendininkas buvo pasiųstas į Prahos universiteto miškininkystės skyrių.
    1932 metais, parašęs ir apgynęs diplominį darbą, universitetą baigė ir įsigijo diplomuoto miškų inžinieriaus laipsnį.
     Grįžęs Lietuvon Jūrės girininkijoje atliko girininko praktiką, bet buvo paskirtas ne girininku, o Dzūkų urėdijos urėdo pavaduotoju. Neilgai juo dirbo - netrukus tapo Marijampolės urėdu, o 1940 metais paskiriamas Telšių urėdu. Kiek vėliau buvo paaukštintas pareigose urėdu inspektoriumi. Tai rodo, kad tvarkėsi neblogai.
     Tvarkytis nebuvo paprasta, nes prasidėjo rusų invazija. Telšiuose įsikūrę rusų kariškiai be atodairos naikino miškus, neklausė urėdijos ir girininkijų nurodymų. Tuoj prasidėjo kita okupacija - vokiečių. Jų tvarka buvo kur kas geresnė, vis dėlto okupacinė. Kaip prisiminė Vytauto jaunesnis brolis Stasys Bakutis, irgi miškininkas, ėjęs nemenkas vadovaujančias pareigas, nelengva buvo dirbti nei sovietų, nei vokiečių laikais, ypač artėjant karo pabaigai. Reikėję taip tvarkytis, kad vilkas būtų sotus ir avis sveika. Savo biografijoje jis rašė, kad karui baigiantis vokiečiai reikalavo gaminti ypač daug malkų, kurias, trūkstant benzino, naudojo specialiems kietojo kuro varikliams varyti.
     Vytautas Bakutis mokėjo diplomatiškai elgtis ir su rusais, kurių kalbą mokėjo, ir su vokiečiais, su kuriais irgi nesunkiai susikalbėdavo. Matyt, teisingas buvo ir pavaldiniams, jei vienas iš girininkų, kaip minėta, labai gerai atsiliepė apie jį - vos ne kaip apie tėvą.
Deja, iš rytų artėjo frontas ir gelbstintis teko palikti Lietuvą.
Čikagoje leisto žurnalo „Girios aidas" paskutiniame numeryje, išleistame 1989 metais, skirtame prisiminti lietuvius miškininkus išeivius, turėjusius bėgti nuo Rusijos okupacijos, rašoma: „Frontui braškant ir bolševikams artėjant, su Žemaitijos miškininkais pasitraukė į vakarus, tačiau pasistūmė tik iki Dancigo ir čia dirbo Dancigo miškų urėdijoj. Netrukus Dancigas buvo bolševikų apsuptas, kelio toliau pasitraukti jau nebebuvo ir čia turėjo pasilikti. Karui pasibaigus Dancigas su kitomis Rytų Vokietijos dalimis buvo priskirtas prie Lenkijos. Lenkams administruojant tas sritis, visi miškininkai buvo palikti savo darbovietėse. Tuo būdu ir V. Bakutis paliko Dancigo miškų urėdijoj. Vėliau jis buvo perkeltas į Ščecino miškų direkciją eksploatacijos viršininko pareigoms. Išsitarnavęs pensiją, kartu su žmona persikėlė į Poznanę, kur gyveno jo sūnaus Jurgio šeima. Neilgai teko būti pensininku. Jis mirė 1978 m. rugsėjo mėn. Palaidotas Poznanėje."
     Įžangoje minimas Rietavo urėdas Zenonas Giniotas irgi yra dirbęs Telšiuose.
Prieš Vytautą Bakutį ir po jo dirbusių urėdų rikiuotė tokia:

1. Antanas Jucevičius (1919 - 1921)

2. Zenonas Giniotas (1921 - 1923)

3. Oskaras Mejeris

4. Donatas Kučinskas

5. Juozas Vitartas (iki 1933)

6. Rapolas Ugintas (1933 - 1940)

7. Vytautas Bakutis (1940 - 1944)

8. Pranas Brazdeikis (1944 - 1946)

9. Kostas Dagys (1946)

10. Juozas Bušma (1947 - 1949)

11. Benediktas Bružė (1949 - 1950)

12. Leonardas Petrauskas (1950 - 1953)

13. Benediktas Paulauskas (1953 - 1987)

14. Bronislavas Banys (nuo 1987)  

 


Valstybės įmonė
Telšių miškų urėdija

Įmonės kodas: 180715277
PVM kodas: LT807152716
Duomenys kaupiami ir saugomi Valstybės įmonės Registro centro Telšių filiale

Miškininkų g, 4;
Berkinėnų k., Ryškėnų sen.,
LT-87151 Telšių raj.;
Telefonas: 8-444-70544;
El. paštas:  info@telsiuuredija.lt