Trumpa Telšių miškų urėdijos istorija



     Miškų departamento 1919 metų gruodžio 5 dienos aplinkraščiu Nr. 5155 Lietuvos valstybinis miškų plotas nuo 1920 metų sausio 1 dienos suskirstytas į 20 urėdijų. Tarp jų buvo ir Telšių.
     Tai lyg oficiali Telšių miškų urėdijos įsteigimo data, nors iš tikrųjų dar 1919 metų vasario 25 dieną buvo paskirtas jos urėdas ir trys girininkai. Pirmuoju urėdu tapo Antanas Jucevičius. (Tų pačių metų kovo 19 dieną jis kartu su 13 kitų Lietuvos urėdų jau gavo pirmąją algą.)
     Jau šiais laikais, 2005 - 2009 metais, Plungės girininkijos metraštį tvarkiusio ir patikslinusio į Jono Kulpinsko informacinę knygą „Telšių miškų urėdija" įsibrovusius netikslumus Prano Radiko duomenimis, 1922 metais urėdijos raštinė buvo mūriniame pastate Gedimino gatvėje, kuriame 1919 metų pradžioje šeimininkavo su bolševikų kariuomene atneštas vadinamasis Telšių revoliucinis komitetas - revkomas.
     1922 ar 1923 metais urėdija persikėlė į Alsėdžius, ten išbuvo iki 1947 metų.
     1921 metais urėdija buvo suskirstyta į 5 girininkijas: Alsėdžių, Kretingos, Varnių, Tverų ir Telšių. Tuo metu buvo pradėtas dvarų nacionalizavimas, savininkams paliekant valdyti iki 80 hektarų žemės ir miškų. Iš nusavintų miškų buvo sudaromos naujos girininkijos, pavyzdžiui, Plungės, tad Telšių urėdijoje girininkijų daugėjo.
     Nepriklausomos Lietuvos miškininkystės sistemos kūrimosi laikotarpiu vyko įvairios reformos, sudarinėjami vis nauji dariniai. 1924 metais įsteigiama Rietavo urėdija, jai, be kitų, perduodamos Telšių urėdijos Plungės, Tverų girininkijos.
     1927 metais Telšių urėdijoje atlikta pirmoji miškotvarka, urėdija suskirstyta į 7 girininkijas: Telšių, Alsėdžių, Luokės, Žarėnų, Tarvydų, Varnių, Medingėnų.
     1930 metais Medingėnų ir Tarvydų girininkijos perduotos Rietavo urėdijai, o 1933 metais iš Mažeikių prijungiama Tryškių girininkija. Pagal 1936 metais atliktą antrąją miškotvarką išskiriamos 6 girininkijos: Alsėdžių, Telšių, Luokės, Žarėnų, Varnių ir Tryškių.
     Karo matais didesnių pokyčių urėdijoje neįvyko. 1947 metų spalio 1 dieną buvo įkurtas Telšių miškų ūkis. Jam priskirtos Telšių, Plungės, Luokės, Varnių, Rietavo, Tverų ir Bagdonavo girininkijos. Urėdijos būstinė iš Alsėdžių perkeliama į Telšius - Luokės gatvę.
     Jau ateinančiais metais dalis miškų buvo perduota Kretingos, Kuršėnų ir Šilutės miškų ūkiams, vietoj jų perimti miškų plotai iš Kretingos, Mažeikių, Tauragės ir Tytuvėnų miškų ūkių. Tokiu būdu 1951 metais buvo sudarytos 8 girininkijos. 1952 metais Miškų ūkio ministerijos parengta Telšių miškų ūkio schema rodo, kad tai buvo Telšių, Židikų, Mažeikių, Sedos, Plungės, Žarėnų, Kulių ir Varnių girininkijos.
     Ši schema neilgai tegaliojo.
     1954 metais Kuršėnų miškų ūkiui buvo perduotos Mažeikių ir Židikų girininkijos, o iš Šilutės miškų ūkio perimtos Rietavo ir Endriejavo girininkijos. Panaikinta Kulių girininkija, sudaryta Alsėdžių girininkija.
     1957 metais įsteigus Rietavo miško pramonės ūkį, jam buvo perduotos Rietavo ir Varnių girininkijos. Įkurtos Plinkšių (Nevarėnų) ir Ubiškės girininkijos.
     1958 metais įkurta Eigirdžių girininkija.
     1959 metų sausio 1 dieną įkuriamas Plungės miškų ūkis, kuriam iš Telšių perduotos Kulių, Mostaičių ir Alsėdžių girininkijos. Netrukus Sedos ir Renavo girininkijos perduotos Mažeikių miškų ūkiui. (Beliko 5 girininkijos.)
     1961 metais Telšių miškų ūkiui grąžinta Varnių girininkija.
     1964 metais sudaryta Survilų girininkija.
     1967 metais įsteigta Šilų girininkija.
     1968 metais įsteigta Biržuvėnų girininkija.
     1969 metais įkurta Pagermantės girininkija.
     1975 metais panaikinta Biržuvėnų girininkija.
     1978 metais panaikinama Šilų girininkija.
     1979 metais iš Kuršėnų miškų ūkio perimamos Tryškių ir Vidsodžio girininkijos.
     1987 metais panaikinama Pagermantės girininkija.
     Po visų šių ir kitų reorganizavimų, neretai - eksperimentinių ir nepasiteisinusių, Telšių miškų ūkis pasitiko Lietuvos nepriklausomybę ir vėl tapo urėdija turėdamas 7 girininkijas. Jos įteisintos 1991 metų miškotvarkos Telšių miškų urėdijos schemoje. Tai Eigirdžių, Nevarėnų, Survilų, Telšių, Ubiškės, Varnių ir Žarėnų girininkijos.
     2000 metais prijungta naikinama Plungės urėdija, turėjusi 9 girininkijas: Kulių, Mostaičių, Platelių, Plungės, Stalgėnų, Šateikių, Alsėdžių, Beržoro ir Stirbaičių.
     Pagal naujausius reikalavimus girininkijų plotas per mažas, todėl vienos naikinamos, o kitos stambinamos. 2015 metų vasaros pabaigoje jų iš 16 beliko 8: Kulių, Mostaičių, Platelių, Plungės, Telšių, Ubiškės, Varnių, Žarėnų.
     Kaip minėta, pirmasis Telšių urėdas buvo Antanas Jucevičius, paskirtas 1919 metų vasario 25 dieną. 1921 metais vietoj jo paskiriamas Zenonas Giniotas, o 1923 metais jis, Jono Kulpinsko („Telšių miškų urėdija") duomenimis, pakeičiamas Donatu Kučinsku. Tačiau kaip tik nuo tų metų pavasario Plungės girininkijos girininku dirbęs Aleksandras Tenisonas, 1975 metais Čikagoje išleidęs įtikinamus prisiminimus „Žemaitijos girių takais", teigia, kad tada Telšių urėdas buvo toks vokiečių kilmės Oskaras Meijeris, kuris, beje, miškininkystės neišmanęs ir ji jam nerūpėjusi.
     1928 metais Telšių urėdu paskiriamas Juozas Vitartas, o 1933 metais - Rapolas Ugintas, turėjęs aukštąjį miškininko išsilavinimą, prieš tai dirbęs Palangos girininku, Mažeikių urėdo pavaduotoju. Jis Telšių urėdijai vadovavo iki 1940 metų. Karo metais buvo Pamerkio, Ukmergės, Varėnos urėdas, prieš antrąją sovietinę okupaciją pasitraukė į Vakarus.
     1940 - 1944 metais urėdijai vadovavo Vytautas Bakutis. Jis turėjo dvigubą miškininko išsilavinimą (Dotnuvos žemės ūkio technikumo miškininkystės skyriaus ir Prahos aukštosios miškų inžinerijos mokyklos), buvo dirbęs girininku Jurbarko, Jūrės urėdijose, Mažeikių urėdo pavaduotoju, Marijampolės - Vilkaviškio urėdu. 1944 metais artėjant frontui pasitraukė į Vokietiją.
     Sovietinė valdžia 1945 metais Telšių urėdu paskyrė Palangos girininką Praną Brazdeikį, kuris dirbo tik iki 1946 metų ir vėl grįžo vadovauti Palangos girininkijai. Prieš paskiriamas į Telšius buvo Rietavo, Kretingos urėdijų girininkas, 1940 metais vadovavo Kretingos, Raseinių urėdijoms.
Po to tais pačiais 1946 metais vadovu buvo paskirtas Kostas Dagys. Jis buvo aukštaitis, jau padirbėjęs girininku keliose girininkijose, Biržų, Zarasų urėdų pavaduotoju. Telšiuose neužsibuvo - tais pačiais metais atleidžiamas - iškeliamas į Kupiškio miško pramonės ūkį techniniu vedėju. Beje, paskui dar buvo grįžęs į Žemaitiją - 1950 - 1951 metais padirbėjo Kulių girininku.
     Įkūrus Telšių miškų ūkį, nuo 1947 metų spalio 1 dienos jo direktoriumi paskiriamas Juozas Bušma. Jis buvo baigęs Telšių gimnaziją ir Dotnuvos žemės ūkio technikumo miškininkystės skyrių, dirbęs girininku Raudondvario, Kuršėnų, Šiaulių, Baisogalos urėdijose, Kuršėnų urėdo pavaduotoju. 1949 metais atsistatydino dėl sveikatos būklės iš Telšių miškų ūkio direktoriaus pareigų ir išsikėlė girininkauti į Žiežmarius.
     Jo vieton paskirtas Benediktas Bružė, jau spėjęs padirbėti Joniškio girininku, Šilutės, Baisogalos miškų ūkio direktoriumi. Telšiuose dirbo nuo 1949 metų, o 1950-aisiais jau išsikėlė girininkauti į Šeduvą.
     1950 metų rudenį direktoriumi paskiriamas Telšių girininkijos girininkas Leonardas Petrauskas, o 1953 metų sausio mėnesį atleidžiamas - išėjo girininkauti į Salantus, Šateikius. 1959 metais visai atsisveikino su miškininkyste - įsidarbino Telšių autokelių valdyboje.
     Su šiuo direktoriumi baigėsi vadinamųjų vienadienių kadrų laikai ir Telšių urėdija į istoriją gali įeiti tuo, kad paskutinius 63 metus tebuvo du vadovai: 35 metus (1953 -1987) direktoriumi dirbo Benediktas Paulauskas, jau 29 metų stažą skaičiuoja dabartinis urėdas Bronislovas Banys, urėdijai vadovaujantis nuo 1987 metų.
     Gerokai daugiau kaip pusę amžiaus nesikeitė vadovai, bet keitėsi miškų ūkis, paskui urėdija. Vaizdingai kalbant viskas prasidėjo nuo dvitraukio pjūklo, o šiandien miškuose darbuojasi moderniausia technika, pritaikyti šiuolaikiniai ūkininkavimo metodai. Pastatyta nauja kontora, dirbtuvės, garažai, pastatyti daugelio girininkijų pastatai. Buvo įsteigti Nevarėnų, Telšių girininkijų medelynai, iš kurių gimė šiuolaikinis urėdijos medelynas. Iš pagrindų pasikeitė miško ruošos, želdinių priežiūros darbai.
     Turi urėdija ir ją garsinančią visoje Lietuvoje įžymybę - Žvėrinčių.

Parengta pagal Jono Kulpinsko knygą „Telšių miškų urėdija"(1999 m.), biografinį žinyną „Lietuvos miškininkai" (1997 m.), Aleksandro Tenisono prisiminimus „Žemaitijos girių takais"(Čikaga, 1975 m.)
 
 


Valstybės įmonė
Telšių miškų urėdija

Įmonės kodas: 180715277
PVM kodas: LT807152716
Duomenys kaupiami ir saugomi Valstybės įmonės Registro centro Telšių filiale

Miškininkų g, 4;
Berkinėnų k., Ryškėnų sen.,
LT-87151 Telšių raj.;
Telefonas: 8-444-70544;
El. paštas:  info@telsiuuredija.lt