Jonas Žadeikis


 

 

     Antrasis Plungės miškų urėdas Jonas Žadeikis gimė 1884 metais Telšių apskrityje, Varnių valsčiuje, Pareškečio kaime ūkininko šeimoje. Karinę prievolę atliko caro kariuomenėje Rusijoje Vladivostoke. Baigęs „Saulės" mokytojų kursus Vilniuje, buvo paskirtas Platelių pradžios mokyklos mokytoju. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, mobilizuotas ir pasiųstas į vokiečių frontą. Netrukus buvo sužeistas. Pagijęs armijai nebetiko, tačiau grįžti į Lietuvą negalėjo, nes ji buvo okupuota vokiečių.
     Nepriklausomybės kovų metais grįžo į Tėvynę ir tapo Lietuvos kariuomenės kariu. Pasibaigus nepriklausomybės kovoms, įstojo į Dotnuvos Žemės ūkio technikumo miškininkystės skyrių, o nuo 1924 m., baigęs technikumą, visas savo jėgas ir sugebėjimus paskyrė Lietuvos miškams. 1924-1925 metais dirbo Mažeikių miškų urėdijos Sedos girininkijos girininku, 1925-1926 metais - Joniškio miškų urėdo pavaduotoju, o nuo 1927 metų sausio 1 dienos - Skuodo miškų urėdo pavaduotoju.
     Kretingos miškų urėdas Marijonas Daujotas 1931 m. „Mūsų girių" straipsnyje „Miškininko atsiminimai", pasakodamas apie ūkiškos gamybos pradžią ir jos sunkumus, pasidžiaugė, kad gavo pagalbininkus - miškininkus specialistus: „1927 metais sausio 1 dieną Miškų departamentas paskyrė man pavaduotoją miškininką Joną Žadeikį,...".
     1928 m. Jonas Žadeikis jau tapo Skuodo miškų urėdu. 1929 m. Plungės miškų urėdą Joną Kastautą iškėlus į Šaukėnus, į jo vietą buvo paskirtas Jonas Žadeikis. Čia jis dirbo trejetą metų (1929-1932-11-11) kartu su pavaduotojais - Petru Avižoniu (1930-1932-09-01) ir Bronium Gečiumi (1932-09-01 - 1937-12-12). J. Žadeikiui pradėjus vadovauti Plungės miškų urėdijai, joje buvo aštuonios girininkijos. 1931 metų gegužės 15 dieną buvo įkurta dar viena - Luknėnų girininkija, į kurią girininku buvo paskirtas Edvardas Vielavičius (1931-05-15 - 1936-12-01).
 

Nuotraukoje : centre stovi Plungės girininkas Aleksandras Tenisonas, antroje eilėje iš kairės sėdi antras Šimulių girininkas Juozas Zakarčiukas, trečias - urėdo pavaduotojas Petras Avižonis, ketvirtas - Plungės miškų urėdas Jonas Žadeikis. Pirmoje eilėje antras iš dešinės sėdi vyresnysis eigulys Antanas Bernatonis.  
Kitų girininkijų girininkais dirbo:

1. Gargždų - ( to laikotarpio girininko pavardės nustatyti nepavyko),
2. Kartenos - Valteris Užpurvis (1930), Jurgis Stonis (1930-1933-07-01),
3. Kulių - Jonas Majauskas (iki 1930-08-01) , Antanas Bernatonis (1930 - dirbo laikinai), Jonas Grubliauskas (1930-1937),
4. Mižuikių - Juozas Taločka (1931-01-04 - 1931-04-09 dirbo laikinai), Julius Burba (1932-01-02 - 1932-12-01),
5. Platelių - Povilas Majauskas (iki 1930), Jonas Gudas - (1930 - 1931-01-01 dirbo laikinai), Antanas Jasinevičius (1931-08-19 - 1931-12-01 dirbo laikinai), Kasparas Dapkus (1931-12-01 - 1941),
6. Plungės - Aleksandras Tenisonas (1923-04-04 - 1931-04-01), Edvardas Vielavičius (1931-05-01 - 1935-05-14), Narcyzas Vaseris (1931-05-15 - 1931-11-01), Evaldas Dornas (1931-11-01 - 1933-05-01),
7. Šateikių - Justinas Rasiukevičius (1927-1931), Fortūnatas Žiemelis(1931-01-12-1936-12-01).
8. Šimulių - Juozas Zakarčiukas ( 1929 - 1935-08-05).

     1930 metai buvo jubiliejiniai metai - Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 500-osios mirties metinės. Plungės miškininkai aktyviai dalyvavo jubiliejaus renginiuose. 1930 m. A. Požėla „Mūsų Giriose" rašė: „Medžių sodinimo šventė Vytauto Didžiojo garbei. Plungės miškų urėdija š.m. pavasarį suruošė dr.Basanavičiaus liaudies universitete paskaitą „Pamilkim Lietuvos žaliuosius miškus". Paskaitoje dalyvavo visi urėdijos tarnautojai ir vietos gyventojai. Plungėje buvo pasodintas Vytauto Didžiojo ąžuolas. Sodinimo metu dalyvavo visos organizacijos ir moksleiviai. Miškininkų sąjungos nariai, būdami taip pat ir Lietuvai pagražinti draugijos nariais, išrinko netoli urėdijos aikštelę, kurioj pasodino Vytauto Didžiojo ąžuolą. Urėdijos sodyba apsodinta eglių gyvatvorėmis". 

 

     Tuo metu Plungės miškų urėdija buvo Birutės gatvėje, prie Senųjų kapinių, Pabrėžos name. Ąžuolas neišliko, nes toje vietoje buvo pastatytas Dirbtinių odų gamyklos vaikų darželis (taip komentavo nuotraukoje užfiksuotą 1930-05-14 ąžuolo sodinimą Vilniuje gyvenantis iš Plungės kilęs miškininkas Juozas Šimkus).
     J. Žadeikis 1932-11-01 - 1939-12-31 dirbo Žalgirio (kontora buvo Piniavoje prie Panevėžio) miškų urėdo pavaduotoju. 1940-01-01 - 1944-07 - Tauragės miškų urėdas. Jonas Žadeikis buvo Šaulių būrio valdybos, Lietuvos miškininkų sąjungos narys. 1944 liepos mėnesį pasitraukė į Vakarus. 1949 m. gruodžio mėnesį atvyko į JAV. Dirbo namų, daržų, sodų prižiūrėtoju, buvo Lietuvos miškininkų sąjungos narys, „Girios aido" bendradarbis. Mirė 1954 metų kovo 27 dieną Vašingtone.
     Buvęs Plungės girininkas Aleksandras Tenisonas, knygos „Žemaitijos girių takais" autorius, rašė: „kai dabar po daugelio metų ir lemtingų įvykių vartau savo dulkėmis nugultą girininko bloknotą ir pagalvoju apie anų dienų - prieš 36 metus nuotykio veikėjus, man stoja prieš akis jų likimai.
Abu mano urėdai - a.a. J. Kastautas ir a.a. J. Žadeikis - jau ilsisi ramybėje. Juos priglaudė JAV žemelė...".


Pranas Radikas

Šaltiniai:
1. Lietuvos miškininkai II t. 1997 m.
2. Miškininkystės žurnalas „Mūsų Girios".
3. Miškininkų sąjungos leidinys „Girios aidas".
4. A.Tenisonas „Žemaitijos girių takais". - Čikaga, 1975 m.
5. Lietuvos miškų metraštis XX amžius. - Vilnius, 2003 m. 

  

 
   


Valstybės įmonė
Telšių miškų urėdija

Įmonės kodas: 180715277
PVM kodas: LT807152716
Duomenys kaupiami ir saugomi Valstybės įmonės Registro centro Telšių filiale

Miškininkų g, 4;
Berkinėnų k., Ryškėnų sen.,
LT-87151 Telšių raj.;
Telefonas: 8-444-70544;
El. paštas:  info@telsiuuredija.lt