Mūsų istorija


 

     Maždaug nuo 2003 metų Plungės girininkijos  patalpose pradėta kaupti įvairi medžiaga apie urėdijos praeitį, joje dirbusius žmones. Dalis informacijos siekia XX amžiaus pradžią. Užrašyti atsiminimai, rinktos nuotraukos, dokumentai, knygos, žurnalai, darbui miške seniau naudoti įrankiai ir prietaisai.
     Duomenys daugiau buvo renkami apie buvusią Plungės miškų urėdiją. Telšių pusėje informaciją neseniai buvo rinkęs Jonas Kulpinskas. 1999 metais išleista jo paruošta knyga „Telšių miškų urėdija". Plungės girininkijoje  didžioji dalis darbo atlikta 2005-2009 metais, kai metraštį tvarkė Pranas Radikas. Jis ne tik rinko eksponatus, buvusių darbuotojų atsiminimus, bet ir pasinaudodamas turima medžiaga išsiaiškino sudėtingą Telšių ir Plungės urėdijų bei jų padalinių reorganizacijų, kurių ypač daug buvo pokario metais, seką. Pertvarkų, kadrų pasikeitimų eiliškumas apibendrintas lentelėse, urėdijų padalinių aprašymuose.
     Manome, kad su surinkta medžiaga būtų įdomu susipažinti ir kitiems miškininkams. O gal atsiras vienas kitas žmogus, nesusijęs su mūsų specialybe, kurį taip pat kažkas sudomins. Dalį turimos informacijos įdėsime į šį puslapį. Jei kas nors turės kokių papildymų, pataisymų, prašome kreiptis tel. 8 448 72467, 8 682 10994 arba el. p. plungesg@telsiuuredija.lt

     Girininkijos archyve nemažai vertingos medžiagos sukaupta apie buvusios Plungės ir Telšių urėdijų istoriją ir čia dirbusius žmones. 

 
TRUMPA TELŠIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS ISTORIJA                                                          

     Miškų departamento 1919 metų gruodžio 5 dienos aplinkraščiu Nr. 5155 Lietuvos valstybinis miškų plotas nuo 1920 metų sausio 1 dienos suskirstytas į 20 urėdijų. Tarp jų buvo ir Telšių.
     Tai lyg oficiali Telšių miškų urėdijos įsteigimo data, nors iš tikrųjų dar 1919 metų vasario 25 dieną buvo paskirtas jos urėdas ir trys girininkai. Pirmuoju urėdu tapo Antanas Jucevičius. (Tų pačių metų kovo 19 dieną jis kartu su 13 kitų Lietuvos urėdų jau gavo pirmąją algą.) Skaityti...

 
Telšių urėdas Vytautas Bakutis                                                   

     Vytautas Bakutis buvo septintasis Telšių urėdas, vadovavęs urėdijai 1940 - 1944 metais. Karui baigiantis pasitraukė iš Lietuvos, mirė 1978 metais Poznanėje. Pranešdamas apie tai 1931 - 1944 metais Telšių girininku dirbęs Aleksandras Tenisonas viename laiške 1978 metų spalio 14 dieną rašė: „Netekau geriausio savo buvusio viršininko, kurį gerbiau ir mylėjau. Jis man buvo dešimtas urėdas, bet iš tų dešimties tik jis ir Zenonas Giniotas (Rietavo) buvo tikri vadovai ir kaip tėvai. Kiti šiaip sau pakenčiami, o buvo ir tokių, kuriuos pažemino (grąžino) į pavaduotojus. Skaityti...                                                          
___________________________________________________________________________________________________________________ 



Vladas Stanevičius                                           

     Telšiuose gyvenanti Salvinija Stanevičiutė-Milašienė iki šiol su pagarba ir meile mini savo tėvą - girininką Vladą Stanevičių (1913-1971), kuris mylėjo ne tik šeimą, bet ir savąjį darbą. Jam teko prižiūrėti Rietavo, Telšių miškus. Iki šiol tebeošia jo pasodinti medynai. Atlaidus, geraširdis girininkas per savo gyvenimą buvo nušovęs tik vieną žvėrelį ir to labai gailėjosi. Skaityti...                                       


 

___________________________________________________________________________________________________________________ 



Pagermantės girininkija
                                      

      Nuo 1966 metų buvo, smulkinant girininkijas, kad efektyviau būtų galima joms tvarkytis, buvo įkurta Pagermantės girininkija - jau nebe pirmą kartą apipešiojant Telšių girininkiją. Šį kartą ji vėl padalyta vos ne pusiau. Pagermantės girininkija gyvavo du dešimtmečius - iki 1987 metų. Skaityti...                                                                                                                            

___________________________________________________________________________________________________________________ 

Be raudonosios knygelės...                                       

Pasakojimas apie ilgametį Telšių miškų ūkio vyriausiąjį miškininką Alfonsą Butėną

    Kažkur archyvuose liko Alfonso Butėno rašytos autobiografijos ir kadrų įskaitos kortelės su anketiniais duomenimis. Ir... meniškas antkapinis stogastulpis Telšių naujosiose kapinėse. Bet iš tikrųjų liko kur kas daugiau - jo puoselėti Telšių urėdijos miškai. Tarsi simboliška, kad vienoje nuotraukoje Alfonsą Butėną matome lyg glostantį pušies daigą, nors iš tikrųjų tikriausiai apžiūrinėjo, ar šis nėra pažeistas kokios ligos ar užpultas kenkėjų. Skaityti...           

 


___________________________________________________________________________________________________________________ 


Telšių miškų ūkio direktorius Benediktas Paulauskas             


     Benedikto Paulausko, 1953-1987 m. vadovavusio Telšių miškų ūkiui, vienas reikšmingiausių paliktų darbų - pastatyta kontora su ūkiniais ir gamybiniais pastatais, 8 girininkijų sodybos, 4 gyvenamieji namai. Jau pakeitusioje pavadinimą - Telšių miškų urėdijoje prekybos vadybininke tebedirbanti buvusio direktoriaus dukra Rima Bertauskienė, pasakodama apie savo tėvą, ne kartą sakė: „Tai buvo paprastas, doras, geras žmogus...". Tai tvirtino ir beveik keturiasdešimt trejus metus šioje įstaigoje automobilių vairą sukiojęs Petras Povilas Kisielis, kurį su buvusiu vadovu siejo ir bendras pomėgis - medžioklės. Skaityti...                                           

___________________________________________________________________________________________________________________ 

 

Miškas - tai žmonių gyvenimas                                              

     Kilęs iš tuometinio Žarėnų valsčiaus Saušilio kaimo, kurį dabar dalijasi Telšių ir Plungės rajonai, Teodoras Bumblauskis 1961 - 1969 metais dirbo Telšių miškų ūkyje vairuotoju, meistru, techniniu vadovu, o vėliau tapo mokslininku. 1967 metais baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją, 1969 - 1990 metais dirbo Botanikos instituto Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijoje. Paskelbė bendrosios ir taikomosios ekologijos, aplinkosaugos, landšaftotyros, biosferos evoliucijos mokslo darbų. 1991 metais apgynė biologijos mokslų daktaro disertaciją ir dirbo Klaipėdos universiteto dėstytoju, Gamtos mokslų fakulteto dekanu. Nuo 1992 metų - profesorius.
     Pateikiame Teodoro Bumblauskio prisiminimus ir pamąstymus apie Telšių krašto miškų istoriją. Skaityti...              


 

__________________________________________________________________________________________________________________ 

 

Nevarėnų girininkija veterano akimis                      


     Kazimieras Arlauskas - bene seniausias žmogus Nevarėnuose ir jų apylinkėse. Seniūnijos darbuotojams nereikia nė popieriuose raustis, tikriausiai jau mintinai žino jo gimimo datą: sveikino su 70, 75, 80, 85 metų jubiliejumi. Šiemet jam sukaks 89 metai. Nemažą dalį jų praleido darbuodamasis Nevarėnų girininkijos, net kelis kartus keitusios savo pavadinimą, miškuose - buvo miško technikas, o išėjęs į pensiją dar kelerius metus dirbo eiguliu. Skaityti...                           


 

__________________________________________________________________________________________________________________  




Nuo dvitraukio pjūklo iki medkirtės     


    Prieškario laikų „Mūsų girios" ir kita spauda nereklamavo bent kiek modernesnės miško kirtimo įrangos, nes jos net Vakarų Europoje ne kažkiek tebuvo. Atrodė, kad miško ruoša amžinai liks darbininkų, nusisamdančių dirbti atsitiktinius sunkius darbus su kastuvu ar pjūklu ir kartais pavadinamų dabar jau pasenusiu iš rusų kalbos atėjusiu žodžiu zimagoras, rankose. Pagrindiniai įrankiai - pjūklas ir kirvis, traukimo priemonė - arklys. Skaityti...                       


 

__________________________________________________________________________________________________________________ 


Ir ilgas liežuvis kaišiojo pagalius                                                        

     Du pomėgius turėjo Jonas Norvilas. Pirmasis - staliaus darbai, medžio meistrystė. Net rengėsi stoti į baldininkų technikumą ar profesinę technikos mokyklą. O tapo girininku. Taigi antrasis pomėgis susijęs su profesija, tai yra miškais - tapo aistringas medžiotojas. Dabar jau pensininkas, bet ir pameistrauti linkęs, ir medžioklės nieku gyvu neatsisako. Jo buto buvusios girininkijos patalpose svetainės sienas puošia šerno iltys ir keletas elnių ragų, o šalia jų - parodų diplomai. Skaityti...                                            
__________________________________________________________________________________________________________________ 

Biržuvėnų girininkija                                                

     1968 metų pradžioje buvo įkurta Telšių miškų ūkio Biržuvėnų girininkija. Neilgai ji gyvavo - tik aštuonerius metus. Per tą laiką jai spėjo pavadovauti net penki girininkai. Vienas iš jų - Vladislovas Petrauskas. Jis paliko 2001 - 2007 metais rašytus prisiminimus apie savo darbą Biržuvėnuse.
     Nepėsčio, matyt, būta Vladislovo Petrausko, kilusio iš Tauragės rajono: baigęs Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą ir vos penkis mėnesius padirbėjęs Radviliškio miško pramonės ūkio Radvilonių girininko pavaduotoju, nusprendė, kad jau yra pakankamai kvalifikuotas eiti aukštesnes pareigas, todėl nesikuklindamas nuvyko jų prašyti į Miškų ūkio ministerijos kadrų skyrių. Ten buvo pasiūlyta kol kas padirbėti girininku ir pateiktas sąrašas, kur buvo laisvi etatai. Pradėjo lankyti nurodytas vietoves vis kitame Lietuvos pakraštyje, tačiau nebuvo sutiktas išskėstomis rankomis. Liko paskutinė vieta - Telšiai...
     Čia pateikiami atviri, nenutylintys ir ne visuomet viešinamų dalykų Vladislovo Petrausko atsiminimai, tik šiek tiek sutrumpinti. Skaityti...                                                                                

_________________________________________________________________________________________________________________ 




Eugenijus Milašius                                     

     Eugenijus Milašius, nuo 1968 iki 2005 m. Telšių miškų urėdijoje dirbęs inžinieriumi, pokalbio metu prisiminęs savo nueitus gyvenimo etapus, patikina, kad nieko nenorėtų keisti. Džiaugiasi įgijęs trokštamą specialybę, dirbęs mėgstamą darbą, sukūręs šeimą, užauginęs sūnų. Skaityti...                                       


 

_________________________________________________________________________________________________________________ 
Žvėrių respublika ir jos karalius

      Jau ne tik Žemaitijoje, bet ir didžiojoje Lietuvos dalyje žinoma buvusi Telšių miškų urėdijos Eigirdžių girininkija, vėliau prijungta prie Ubiškės girininkijos. Garsina ją Žvėrinčius. Kas tai, net sunku apibūdinti. Būtų nedidelis zoologijos sodas miške, bet ne zoologijos sodas. Būtų žvėrių draustinis - bet ne draustinis. Būtų gyvosios gamtos kampelis, bet ne. Taikliausią pavadinimą jau senokai sugalvojo kažkuris iš žurnalistų - Žvėrių respublika.
      Apsilankę joje gamtos ir gyvūnijos mėgėjai gali įsitikinti, koks įdomus žvėrių gyvenimas, stebėti, kaip elgiasi grakštus danielius, ant akmenų kabarojasi muflonai, džiaugtis girių milžinais stumbrais, meškinu Timu. Ir dar nemažai kuo. Sako - net ypatinga aura.
     Žvėrinčiaus prižiūrėtojas - medinčius Petras Dabrišius siūlo ne tik susipažinti su laukinės gamtos gyventojais: meška, lūšimis, vilkais, tarpanu, stumbrais, bet ir atsigręžti atgal į gamtą, prisiminti savo šaknis, o drąsiausiems - vilkų terapiją. Skaityti...


_________________________________________________________________________________________________________________ 
Eigirdžių girininkija

      Eigirdžių girininkijos, kaip ir daugelio jos sesių, tik vardas belikęs. Ji įkurta 1958 metų vasarą ir, po truputį kaitaliojant girininkus, beveik ramiai, be didesnių sukrėtimų, gyvavo daugiau kaip tris dešimtmečius, kol 1990 metais staiga prijungiama prie gretimos Ubiškės girininkijos. Tai būta vienos iš paskutinių sovietinių miškininkystės reformų. Po metų, pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministru dirbant Vaidotui Antanaičiui, Eigirdžių girininkija vėl atkuriama.
     2003 metais ji vėl prijungiama prie savo kaimynės Ubiškės girininkijos. Matyt, jau galutinai. Skaityti...

 
_________________________________________________________________________________________________________________  


Survilų girininkija


      Nuo 1964 metų sausio 1 dienos buvo įsteigta Survilų girininkija. Ji sudaryta iš Varnių girininkijos Pušinės eiguvos, Ubiškės girininkijos Biržuvėnų eiguvos ir Žarėnų girininkijos Lelų eiguvos. Bendras plotas 2570 hektarų. Dabar jos nebėra: 2003 metais ji prijungta prie Varnių girininkijos. Skaityti...
 

_________________________________________________________________________________________________________________


Telšių girininkija

       Galima sakyti, kad Telšių girininkija, esanti urėdijos centre ir todėl laikytina pagrindine, atsirado pavėluotai. 1920 metais, kurie laikomi Telšių urėdijos įkūrimo metais (jau greitai bus galima švęsti jos 100-metį), Telšių girininkijos dar bebuvo: ji atsirado tik po metų, sudaryta iš miškų, kurie iš pradžių buvo priskirti Alsėdžių ir Platelių girininkijoms. Antra vertus, vaizdingai kalbant galima samprotauti, jog ji gimė net per anksti - lyg neišnešiota... Ar ne todėl kiek kartų ji reformuota, skaidyta! Buvo net panaikinta. Paskui vėl stambinta, smulkinta, stambinta...
      Dabar jos plotas - 13566 hektarai, iš jų valstybinių miškų - 3818 hektarų, privačių - 9316 hektarų, kitų naudotojų miškų - 432 hektarai. Skaityti...
 

_________________________________________________________________________________________________________________  


Ubiškės girininkija

      Nuo 1957 metų sausio 1 dienos panaikinus Telšių girininkiją, jos bazėje sukuriamos Ubiškės ir Plinkšių girininkijos. Pastarosios pavadinimas (ir ribos) rutuliojosi į Gadūnavo, Nevarėnų, kol galų gale, jau šiais laikais, ji vėl atiteko Telšiams. O Ubiškės girininkija, 1958 metais greta įsteigus Eigirdžių girininkiją, buvo gerokai apkarpyta. Pagaliau 2003 metais Eigirdžių girininkija vėl prijungta prie Ubiškės, kuri tapo viena iš stambesnių darinių urėdijoje: pagal valstybinių miškų plotą užima trečiąją vietą po Platelių ir Varnių girininkijų. Garsina ją ir Žvėrinčius. Skaityti...

 

 
_________________________________________________________________________________________________________________  

 

Varnių girininkija

      Išlikusi senovės romantika dvelkianti 1933 metų nuotrauka: Varnių girininkas Liudas Rekašius - dailioje brikelėje, prie kojų įsitaisęs, atrodo, nemenkas šuo, o šalia, matyt, rūpestingai prižiūrimos kumelės strypčioja baltakaktis kumeliukas.
      Bet Liudas Rekašius, miręs tremtyje Sibire, nebuvo pirmasis Varnių girininkijos, įkurtos nuo 1920 metų sausio 1 dienos, girininkas. Ši data įteisinta Lietuvos Žemės ūkio ir valstybinių turtų ministerijos Miškų departamento 1919 metų gruodžio 5 dienos aplinkraščiu Nr. 5155, kuriuo nuo 1920 metų sausio 1 dienos Lietuvos miškai paskirstyti 80-čiai girininkijų. Telšių urėdijoje jų buvo 4: Tverų, Varnių, Platelių ir Alsėdžių - Kretingos (Telšių girininkijos tada dar nebuvo). Skaityti...
 

_________________________________________________________________________________________________________________  

Žarėnų girininkijos miškuose

     Matyt, Žarėnų girininkija, vėliau buvusi bene didžiausia Telšių urėdijoje, suformuota 1922 metais. Jai atiteko dalis miškų iš Tverų, Varnių, Telšių ir kitų girininkijų, įsteigtų anksčiau.
      Kai kas mėgina piršti mintį, kad ir Žarėnų girininkija įsteigta pačioje pradžioje - kartu su kitomis pirmosiomis. Deja, nei Miškų departamento 1919 metų gruodžio 5 dienos aplinkraštyje Nr. 5155 dėl urėdijų ir girininkijų sudarymo, nei 1921 metų dokumentuose greta Telšių, Alsėdžių, Varnių, Tverų ir Kretingos girininkijų ji neminima.
      Apskritai Žarėnų girininkijos prieškario laikus dengia šiokios tokios ūkanos. Pavyzdžiui, monografiją „Žarėnai" rengę mokslo vyrai yra paskelbę, kad „1918 - 1940 m. - Lietuvos nepriklausomybės laikais Žarėnuose veikė valsčiaus ir girininkijos (Medingėnų) įstaigos...". Atsieit, Žarėnuose buvo ne Žarėnų, o Medingėnų girininkijos kontora. Tas įterpinys skliausteliuose rimtoje monografijoje sudaro šiokią tokią painiavą, nes, pavyzdžiui, po 1927 metais atliktos pirmosios miškotvarkos Telšių urėdija buvo suskirstyta į 7 girininkijas: Telšių, Alsėdžių, Luokės, Žarėnų, Tarvydų, Varnių ir Medingėnų, tad aišku, kad buvo, bent jau nuo tada, atskiros Žarėnų ir Medingėnų girininkijos. (Pastaroji 1930 metais perduota Rietavo urėdijai.) Skaityti...

 
 
TRUMPA PLUNGĖS MIŠKŲ URĖDIJOS ISTORIJA     

     Plungės miškų urėdijos istorija prasidėjo 1929-aisiais metais. Iki šios datos Plungės miškai priklausė Rietavo, Kretingos ir Skuodo urėdijoms. Plungės urėdijai vadovavo: pirmasis urėdas - Jonas Kastautas-Kaškauskas, vadovavo 1929-aisiais metais, antrasis - Jonas Žadeikis - 1929-1932 m., trečiasis - Jonas Viliušis - 1932-1938 m., ketvirtasis - Jonas Navikas - 1938-1944 m. penktasis - Feliksas Mikuckis - 1944 m., šeštasis - Kazys Jablonskis - 1944-1945 m. Skaityti...     

 
_________________________________________________________________________________________________________________________ 
PLUNGĖS MIŠKŲ URĖDIJOS URĖDAI 

   Pristatome archyve esančias tarpukario urėdų biografijas bei paskutiniojo Plungės urėdijos vadovo Adomo Kubiliaus prisiminimus.
        Paruošta pagal metraštininko P. Radiko maždaug 2005 metais surinktą medžiagą. 

                                                                         

Jonas Kaškauskas-Kastautas     

   1929 m. įkūrus Plungės miškų urėdiją, jos pirmuoju urėdu buvo paskirtas Jonas Kaškauskas-Kastautas, prieš tai dirbęs Kretingos miškų urėdijoje. Tai buvo sąžiningas specialistas, rūpinęsis miškų išsaugojimu, dėl to pateko Plungės verslininkų nemalonėn ir šie, pasinaudoję netikėtai urėdo nenaudai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, pasiekė, jog valdžia jį iškėlė. Skaityti...    
 _______________________________________________________ 

Jonas Žadeikis    

     Antrasis Plungės miškų urėdas Jonas Žadeikis gimė 1884 metais Telšių apskrityje, Varnių valsčiuje, Pareškečio kaime ūkininko šeimoje. Karinę prievolę atliko caro kariuomenėje Rusijoje Vladivostoke. Baigęs „Saulės" mokytojų kursus Vilniuje, buvo paskirtas Platelių pradžios mokyklos mokytoju. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, mobilizuotas ir pasiųstas į vokiečių frontą. Netrukus buvo sužeistas. Pagijęs armijai nebetiko, tačiau grįžti į Lietuvą negalėjo, nes ji buvo okupuota vokiečių. Skaityti... 

 

 _______________________________________________________
Jonas Viliušis              

    Jonas Viliušis - trečiasis Plungės miškų urėdas. Jis gimė 1896 metų gegužės 21 dieną Šakių apskrityje, Griškabūdžio valsčiuje Vidgirių kaime, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Vilkaviškio ir Marijampolės gimnazijose. 1919 m. sausio mėnesį J.Viliušis įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Kovojo Žiežmarių, Kėdainių ir Daugpilio apylinkėse. 1919 m. gruodžio mėnesį baigė karo mokyklą ir antrajame pėstininkų pulke kovėsi su lenkais Seinų apylinkėse, buvo sužeistas. Nepriklausomybės kovoms aprimus, J.Viliušis baigė gimnaziją ir pradėjo studijuoti Lietuvos universitete gamtos mokslus. 1923 m. miškų departamento siunčiamas, išvyko į Tarandto miškų akademiją Vokietijoje.
    1924-1925 m. studijavo miškininkystę Freiburgo universitete. 1927 m. studijas Tarandte baigė ir tapo diplomuotu miškų inžinieriumi. Skaityti...                                          

           

 _______________________________________________________ 



Jonas Navikas      

     Jonas Navikas gimė 1907 metų lapkričio 14 dieną Krekenavoje, Panevėžio apskrityje. Baigęs Krekenavos vidurinę mokyklą, 1923 m. įstojo į Dotnuvos žemės ūkio technikumo miškininkystės skyrių. Jį baigęs 1927 m. gavo miškininko išsilavinimą ir buvo paskirtas į Kazlų Rūdos miškų urėdiją. Dirbo vyresniuoju eiguliu, girininku be girininkijos. 1928-1929 m. tarnavo kariuomenėje, įgijo atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnį. 1929-1931 m. dirbo Biržų miškų urėdijos Moliūnų girininkijos girininku, o 1931 metų gegužės 1 dieną paskirtas Ukmergės miškų urėdo pavaduotoju. Skaityti...

_______________________________________________________ 

Feliksas Mikuckis    

    
      Feliksas Mikuckis Plungės miškų urėdu buvo du kartus, bet po trumpą laikotarpį.
    1937 metų gruodžio 22 d. staiga mirė Plungės miškų urėdo pavaduotojas Bronius Gečius, tuo metu vadovavęs urėdijai, nes urėdas Jonas Viliušis buvo Lietuvos Seimo sesijoje. 1938 m. „Mūsų Giriose" rubrikoje „Iš žemės ūkio ministerio įsakymų knygos" parašyta: „Nr 34§ 2 Plungės miškų urėdijos Plungės girininkijos II eilės girininkas Feliksas Mikuckis laikomas laikinai ėjusiu II eilės urėdo pareigas toje pačioje urėdijoje nuo 1937 m. gruodžio mėn. 23 d. iki 1938 m. kovo mėn. 1 d., su atlyginimu XI kategorijos." Skaityti...  

   

_______________________________________________________

 Adomas Kubilius: „Miškas - ne tik rąstas ar malka"  

   Nors buvusios Plungės miškų urėdijos paskutinis vadovas Adomas Kubilius jau nuo 2000 metų yra pensijoje, tačiau iki šiol negali gyventi be miško - ne tik po jį vaikštinėja, bet ir atkreipia dėmesį į kolegų darbą. Ne mažia u nei gamta buvusį urėdą traukia ir rašymas - eilėraščiais išreiškia savo jausmus, emocijas, požiūrį į aktualius įvykius, žinomus asmenis. Skaityti...     

Studijos - įdomiausias laikotarpis        

   Pateikiame paskutiniojo Plungės miškų urėdijos urėdo Adomo Kubiliaus 2004 metais rašytus prisiminimus apie studijų metus, pirmąsias bei paskutiniąją darbovietes, jų ekonominę situaciją, požiūrį į miško tvarkymo darbus. Skaityti...        

 
 

Aleksandras Tenisonas (1898-1986) ir jo palikimas Plungės girininkijoje       

    Vienas vertingiausių rinkinių - dokumentai ir fotografijos susijusios su buvusiu Plungės ir Telšių girininku Aleksandru Tenisonu.
   Trumpa A. Tenisono biografija yra biografiniame žinyne „Lietuvos miškininkai". Ten paminėta, kad jis 1923-1931 metais dirbo Plungės miškų urėdijos Plungės girininkijos girininku, o 1931-1944 metais - Telšių miškų urėdijos Telšių girininkijos girininku. (P. Radikas patikslino, kad Plungės girininkija 1923 metais priklausė Telšių miškų urėdijai, 1924-1927 m.- Rietavo miškų urėdijai, 1927-1931 m.- Plungės miškų urėdijai.) Daugiau biografijos duomenų yra periodinio leidinio „Girios aidas" 1989 m. paskutiniame numeryje, „Lietuvos miškininkų išeivių vardynas" ir įžanginiame A. Tenisono atsiminimų knygos „Žemaitijos girių takais" straipsnyje „Leidėjų žodis".  Skaityti...    

 

Aleksandro Tenisono laiškai                                                                

     Prieškario laikų Plungės ir Telšių girininkas Aleksandras Tenisonas garsus, bent jau Žemaitijoje, atsiminimų knyga „Žemaitijos girių takais". Bet jis įdomus ir savo laiškais, pasiekusiais Telšius iš anapus vadinamosios geležinės uždangos. Bėgdamas nuo laukiančios tremties jis 1944 metais pasitraukė į Vakarus. Tačiau neužsidarė savo kiaute - išliko gyvybingas, palaikė ryšius su po visą pasaulį išsibarsčiusiais buvusiais savo kolegomis miškininkais bei kitais bendraminčiais. Viename laiške jis pamini kelis. Rašo Kalėdoms gavęs pasveikinimą iš Antano Rukuižos, neseniai parašęs miškininkas Vincas Žemaitis, atsiliepę ponai Bakučiai iš Poznanės, Andrašiūnai, Ugintas iš Filadelfijos, L. Mejeris, Mališauskas - buvęs Telšių apskrities medžioklės draugijos pirmininkas iš Bostono ir kiti.
     Be abejo, atskirtam nuo tėvynės mieliausi laiškai buvo iš telšiškio Kazimiero Dauginio, su kuriuo kažkada yra kartu dirbęs Telšių urėdijoje. Kazimieras Dauginis galėjo būti Aleksandro Tenisono akys čia, Žemaitijoje, padedančios bent neakivaizdžiai pabraidyti kadaise vaikščiotais takais.
     Išliko aštuonios dešimtys 1971 - 1979 metais Aleksandro Tenisono iš Belgijos, Antverpeno, Kazimierui Dauginiui rašytų laiškų, kuriuos išsaugojo Dauginio duktė Danutė Pilipavičienė. A. Tenisonas juose ne tik dalijasi kasdieniais rūpesčiais, bet ir aptarinėja to meto aktualijas, prisimena bendrus pažįstamus - laiškus iš dalies galima laikyti knygos „Žemaitijos girių takais" tęsiniu. Netrūksta ir nostalgijos, atitrūkus nuo Žemaitijos, kurią laikė savo tėviške, nors tikroji gimtinė Latvijoje, kur prabėgo pirmieji metai. Skaityti...                                      

_________________________________________________________________________________________________________________________



Eigulys Juozapas Liaugminas         
   
    Kažin ar bėra Paplatelės, Plokštinės, Alsėdžių, Luokės, Lieplaukės, Keturakių ar Plungės gyventojų, iš tėvų ar senelių girdėjusių apie pareigingą, sąžiningą, darbštų eigulį Juozapą Liaugminą (1896 - 1979), ryžtingai kovojusį su miško vagimis ir brakonieriais. Vienas įvykis, kai jis pačiupo nusižengėlį, buvo pagarsintas ir tuomečiame žurnale „Mūsų girios". Tiesa, iš nubaustųjų eigulys sulaukdavo ir keršto. Skaityti...

_________________________________________________________________________________________________________________________

Kraštotyrininkas Konstantinas Bružas     

    „Žalioji trobelė" - čia yra kukli poetui Vytautui Mačerniui skirta ekspozicija. Be to, būdingas šiai vietovei interjeras ir plokštės su informacija", - taip lakoniškai savo namą-muziejų, pastatytą Žemaičių Kalvarijoje, Barstyčių gatvėje, apibūdino šviesios atminties kraštotyrininkas, Žemaičių akademijos garbės narys, aktyvus visuomenės veikėjas Konstantinas Bružas (1912 - 2005). Nors jis nebuvo miškininkas, bet rūpinosi savojo miestelio ir apylinkių reljefo išsaugojimu, puoselėjimu, aprašinėjo miškelius, iki šiol Žemaičių Kalvarijoje tebeošia jo pasodintas pušynėlis ant Šatrijos kalno. Nusprendėme kaitrų liepos šeštadienį pakeliauti po Žemaičių Kalvariją bei Šarnelę sekdami šio žemaičio paliktais ženklais. Skaityti...     
 _________________________________________________________________________________________________________________________




Ryžtingi šauliai išsaugojo Plungės girias   
   

     Mokslų akademijos archyvuose Vilniaus universiteto istorikas Gintaras Bagužis rado rankraštį „Istorija Plungės padangės" rašytą apie 1931-1940 m., kuriame užfiksuoti reikšmingi mūsų krašto istoriniai faktai. Tarp jų - plungiškių šaulių dėka dvarininkams užkirstas kelias beatodairiškai kirsti miškus. Skaityti...          

_________________________________________________________________________________________________________________________



Stanislovas Riauba: „Mes, menininka, esam aukštesni už kitus...“                  

     Įvažiuojant į Godelių kaimą nuo Vydeikių link Stirbaičių, ant kalniuko šalia vieškelio stovi medžio drožėjo Antano Vaškio išdrožta stilizuota medinė skulptūra, kurioje žemaičių kalba pažymėta: „Tuo vėituo 1904 metas gėmė ir gyvena menininks medė meistras Stanisluovs Riauba mėrė 1982 metas".  Skaityti...    
_________________________________________________________________________________________________________________________


Ignas Končius                      

    Profesorius Ignas Končius gimė 1886 m. liepos 31 d. Purvaičiuose, Plungės rajone, ūkininkų - Anastazijos ir Antano Končių šeimoje. Mokėsi Palangos progimnazijoje, Liepojos gimnazijoje, studijavo Peterburgo universitete Fizikos-matematikos fakultete. Studijų metais įsitraukė į visuomeninę veiklą Lietuvos labui. Gimtojo krašto tiriamąjį darbą pradėjo 1911 m. - Žemaitijoje surašinėjo ir fotografavo koplytėles ir kryžius. Skaityti...          
 

 ___________________________________________________________________________________________________________________________

Žemaičio šnekos        

     Ignas Končiaus brandžiausias literatūrinis darbas - emigracijoje - anapus Atlanto rašyti prisiminimai apie gimtąjį kraštą, sugulę į dviejų dalių knygą „Žemaičio šnekos". Šiuose memuaruose, kaip juos pavadino pats autorius, išsamiai nupieštas XIX a. - XX a. pr. Žemaitijos paveikslas - aprašomi gyventojai, jų būstai, aplinka, buitis, tradicijos ir kitos smulkmenos, iš kurių susideda kasdienis gyvenimas. Kone visas skyrius, pavadintas „Dideli medžiai", skiriamas ir sodybos medžių, ir miško, kurie buvo ir tebėra svarbūs žemaičiams, aprašymui. I.Končius poetiškai pasakoja apie įvairiapusius, glaudžiai su kaimiečio būtimi susijusius medžius. Skaityti...                 
 

___________________________________________________________________________________________________________________________


Algirdas Končius       

    Plungės rajone Purvaičių kaime važiuojant žvyrkeliu tiesiai link Medingėnų, pasiekiama kelio dešinėje pusėje stovinti medinė nuoroda link Končių sodybos. Pasukus šia kryptimi, atsiduri dviejų šimtų metų senumo sodyboje, kurios pradininkas - buvęs baudžiauninkas Silvestras Končius. Joje gimė ir fizikas, etnografas profesorius Ignas Končius, vėliau vasaromis pamiškėmis čia bėgiodavo jo keturi sūnūs. Vienas jų - Algirdas Končius, kuriam šiemet būtų sukakę 99 metai, žinomas miškininkas, visuomenininkas, Akademinio skautų sąjūdžio narys. Apie šį garbų žemaitį sutiko papasakoti sūnus - Gintaras Končius su žmona Virginija, pakvietę pasisvečiuoti Purvaičiuose. Skaityti...         


 ___________________________________________________________________________________________________________________________
Dyburių sielininkai        

     Dyburiai - kaimas prie Minijos upės greta Plungės rajono Aleksandravo gyvenvietės, įsikūrusios šalia Šiaulių - Palangos kelio. Bet Lietuvoje Dyburiai plačiau žinomi gana garsiu didžiausios Žemaitijos upės kanjonu - siauru ir giliu slėniu su kerinčia kranto atodanga. Kaip tik šioje vietoje Minija, padariusi porą vaizdingų kilpų, gana staigiai, todėl veržliai leidžiasi nuo Vakarų Žemaitijos aukštumų ir toliau jau ramiau skuba į Nemuno glėbį.
    Šis vaizdingas kanjonas, kai į jį žiūri nelengvai įsiropštęs į aukštą dešinįjį krantą, prisimintinas todėl, kad dyburiškė Malvina Vilkienė yra pasakojusi apie sielių plukdymą Minijos upe. Šiaip dauguma iš mūsų esame skaitę ar girdėję šį verslą gyvavus tik Neries ir Nemuno upėse. Skaityti... 

__________________________________________________________________________________________________________________________




Juozas Gailius (1912 - 1979 m.) - miškų žinybos darbuotojas
 

    Aš, Apolonija Narmontaitė - Girdžiūnienė, nuo 1946 iki 1977 m. dirbau miškų žinyboje ir gerai pažinojau buvusį bendradarbį Juozą Gailių. Jis su manimi dalijosi savo žiniomis, darbo patirtimi, todėl jį vadinu savo mokytoju. Noriu apie jį papasakoti. Skaityti...                                                             

 

           

_________________________________________________________________________________________________________________________ 

Girinis  

     Broniaus Žvinklio portretas negali nepatraukti. Visų pirma vešlia pražilusia barzda, raukšlėmis kaktoje, turinčiomis byloti apie gyvenimo išmintį, skvarbiu, bet šiltu žvilgsniu. Betrūksta tik nematomos aureolės aplink galvą. Vieniems jis gali priminti didįjį išminčių Levą Tolstojų, kitiems gal garsųjį vienuolį tėvą Stanislovą. Buvę Platelių girininkijos darbuotojai tikriausiai nė neatpažintų šio žmogaus, kadaise ten dirbusio miško darbininku, kirtusio ir sodinusio medžius, dalyvavusio įveisiant didelę šaltalankių plantaciją, vežusio akmenis apžvalgos aikštelei įrengti ant kalvos priešais Platelių ežerą, kurį laiką buvusio Paplatelės eiguliu. Skaityti... 

___________________________________________________________________________________________________________________________  

Paskutinis Alsėdžių girininkas           


      Suskaičiuota: per 88 Alsėdžių girininkijos gyvavimo metus jai vadovavo 20 girininkų. Ilgiausiai - daugiau kaip 32 metus - Povilas Šveistrys. Atmetus šį laiką, likusiems girininkams vidutiniškai tenka maždaug po trejus darbo metus. Jis, ilgametis (ir paskutinis) girininkas, gal spiriamas Plungės miškų ūkio, 1980 - 82 metais mėgino rinkti šios girininkijos istoriją. Juk būta įdomių faktų. Vienas iš tokių: į Alsėdžių miestelį 1922 ar 1923 metais iš Telšių persikėlė ką tik atsikūrusios Telšių urėdijos centras ir išbuvo čia, jau kaip miško pramonės ūkio direkcija, iki 1947 metų. O girininkijos darbuotojai tuo metu glaudėsi už kelių kilometrų nuo miestelio - Skirpsčių kaime. Skaityti...                  

       
 

___________________________________________________________________________________________________________________________  



Viskas prasidėjo nuo bričkos                                   
 

     Tuomet aš gyvenau Plungėje, J. Tumo - Vaižganto gatvėje. Kitoje gatvės pusėje buvo Plungės girininkija. Girininku dirbo Kostas Gliožeris. Girininkijoje buvo laikomas arklys. Girininkas pasikinkydavo jį į bričką, važinėdavo po miškus. Arkliui ant kaklo užmaudavo skambalus, atrodė, kad važiuojant skambėdavo visas miestelis, gražu būdavo. Po karo toks tas miestelis ir tebuvo: vienam gale nusičiaudėjai, kitame girdėti... Kaimynų vaikai prašydavo girininko, kad pavažinėtų su brička. Kartais pavažinėdavo. Skaityti...                               

___________________________________________________________________________________________________________________________


Keturi štrichai miškų darbininko portretui

     Miškų ūkio, urėdijos, girininkijos istorija... Lyg savaime suprantama, jog būtina papasakoti apie direktorių, urėdą, vyriausiąjį miškininką, girininką, dar kokį eigulį, jei šis išdirbo bent tris dešimtmečius. O juk iš tikrųjų miškininkystės istorija - tai miškų kirtimas, sodinimas, priežiūra. Tačiau dvitraukį pjūklą sulinkę ar atsiklaupę traukė, snieguotus rąstus rideno į roges, kelmus rovė ne urėdai ar girininkai, net ne eiguliai, o darbininkai. Juos girininkai neretai linkę prisiminti ne visai gerais žodžiais. Kodėl? Tebus tie keli trumpi pasakojimai tarsi štrichai miškų darbininko portretui. Ir savotiška duoklė jiems.  Skaityti...                                                                                      

 

___________________________________________________________________________________________________________________________ 

 

Miško žmogus

     Mostaičių girininkas Petras Budvytis pavadino Genovaitę Šleiniuvienę miško žmogumi. Ir jau matai ją, įsikūrusią kur girios viduryje pakrypusioje pirkelėje ar ne ant vištos kojelės. Be elektros, be telefono, kur ir laiškininkas nežino kelio.
     Iš tikrųjų ji gyvena visai ne miškuose, o Kulių miestelio pakraštyje, prie mažojo tvenkinio. Nėra ji ir kokia atsiskyrėlė, atvirkščiai - ją žino ne tik kuliškiai, bet ir plungiškiai, ir gargždiškiai, kitos aplinkinės vietovės. Tiksliau - žino ir giria jos keptus tortus ir skruzdėlynus. O kai giri darbus, negali negirti ir paties žmogaus. Skaityti...         
 

 

KAIP KOLŪKIAI MIŠKUS VALDĖ      

     Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą ir po Antrojo pasaulinio karo pradėjus priverstinę kolektyvizaciją, buvę privatūs miškai perėjo kolūkių ir tarybinių ūkių žinion. Tokie miškai sudarė apie 40 proc. bendro respublikos miškų ploto. Deja, jie kolūkiams tapo kaip šuniui penkta koja... Skaityti...                

 

Medelynas                                                               

     Telšių urėdijos medelynas susideda iš dviejų teritorinių padalinių: Telšių, įsikūrusio Patausalės kaime, ir Plungės, įsikūrusio Noriškių kaime Plungės priemiestyje. Pirmajame auginami miško sodmenys urėdijos miškams, antrajame - dekoratyviniai augalai sodyboms, gyvenvietėms, miestams, parkams puošti. Abu jie turi savo istoriją, kuri, susijungus Telšių ir Plungės urėdijoms, jau tapo bendra ir pasakojant apie egzotika dvelkiančias plungiškes dekoratyvinių augalų plantacijas negalima apeiti nepaminint miško sodmenų medelynų. Skaityti... 

___________________________________________________________________________________________________________________________  

Beržoro girininkija ir jos dukra         

     Beržoro girininkijos istorija glaudžiai susijusi su Platelių girininkijos istorija, nemažai faktų persipina arba papildo vieni kitus. Mat ji buvo sudaryta iš dalies Platelių, Alsėdžių ir Šateikių girininkijų miškų. Bet Alsėdžiai ir Šateikiai - tolėliau, o Beržoras - vos ne Platelių priemiestis. Tad nenuostabu, kad ir miškai vos nesusilieja. Ir istorija. Tie patys miškai būdavo perdavinėjami tai vienai, tai kitai girininkijai, o ką ten bekalbėti apie eiguvas, jų ribas, net pavadinimus. Bet šios dvi girininkijos turi ir esminį, nors ir formalų, skirtumą: Platelių įkurta kartu su pačiomis pirmosiomis atsikūrusioje Lietuvoje 1920 metų pradžioje, Beržoro tik - 1959 metų pabaigoje. Skaityti...           

___________________________________________________________________________________________________________________________ 
Mostaičių girininkija                                                                                                  

     Mostaičių girininkija įkurta nuo 1958 metų birželio 1 dienos. Tačiau ji turėjo savo pirmtakę - Mižuikių girininkiją, savo istoriją pradėjusią 1921 metais kartu su kitomis dešimtimis girininkijų, įsteigtų po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Skaityti...                                                      
 
___________________________________________________________________________________________________________________________ 

Mostaičių medienos perdirbimo cechas    

     Mostaitiškis Antanas Zigmontas Srėbalius buvo Plungės miškų ūkio Mostaičių pagalbinio žemės ūkio sąskaitininkas, buhalteris. Šį padalinį likvidavus, padirbėjęs Mostaičių girininkijoje, buvo paskirtas Mostaičių medienos perdirbimo cecho meistru, tai yra vadovu, kuriuo išdirbo daugiau kaip 19 metų - iki pat cecho uždarymo. Būdamas pensininkas 2005 metais parašė informacinius rašinius apie Mostaičių pagalbinį žemės ūkį ir apie Mostaičių medienos perdirbimo cechą. Čia pateikiamas jo rašinys „Mostaičių medienos perdirbimo cechas". Skaityti...    

___________________________________________________________________________________________________________________________  
Mostaičių praeitis                                             

     Mostaitiškis Antanas Zigmontas Srėbalius po tarnybos kariuomenėje nuo 1959 metų pabaigos buvo paskirtas Mostaičių pagalbinio žemės ūkio, priklausiusio Plungės miškų ūkiui, sąskaitininku, buhalteriu. Dirbo iki pat jo panaikinimo. Jis yra parašęs atsiminimus apie šio pagalbinio ūkio veiklą. Atsiminimai apima ir gilesnę praeitį - nuo 1941 metų. Tai - tarsi Mostaičių kaimo istorija. Skaityti...                                         
 
___________________________________________________________________________________________________________________________ 
Platelių girininkija

     Nuo 1920 metų sausio 1 dienos Telšių urėdijoje buvo sudarytos kelios pirmosios atkurtos Lietuvos girininkijos. Tarp jų - ir Platelių bei Alsėdžių. Galima būtų sakyti, kad jos bendraamžės, bet Alsėdžių girininkijos jau nebėra, tad nebėra ir ko lyginti. Pastaroji 2008 metais prijungta prie tos pačios Platelių girininkijos, kuri per 95 metus patyrė įvairių peripetijų: buvo panaikinta, paskui ne tik pati atgimė, bet buvo pagimdžiusi dar porą girininkijų - Beržoro ir Stirbaičių. Galų gale nuo 2015 metų gegužės mėnesio prie jos dar prijungta Šateikių girininkija. Tiesa, būtų galima svarstyti, kuri prie kurios prijungta, nes girininku liko šateikiškis Juozas Bernius. Skaityti...

___________________________________________________________________________________________________________________________  

Plungės girininkija

      1921 metais buvo nusavinti kunigaikščių Oginskių miškai ir įkurta Plungės girininkija. Tada prasidėjo jos šių laikų istorija.
      Ne iš karto buvo paskirtas girininkas - valdžia nusavintus kunigaikščio miškus prižiūrėti patikėjo... pačiam kunigaikščiui, tai yra jo žmonos Marijos turto administratoriui Jonui Petkūnui. Atrodo, jam buvo pasiūlytos girininko pareigos, bet jis nesutiko viso kunigaikščių turto valdytojo pareigas keisti į menkesnes.
      Tad praktiškai girininkija savo veiklą pradėjo tik 1923 metais, kai iš Telšių atvyko paskirtas girininkas Aleksandras Tenisonas. Nebuvo nė kontoros - Aleksandras Tenisonas ją įsteigė Stalge šalia Stalgėnų. Vėliau Plungės girininkija išaugo iki urėdijos, kuri savo gyvavimą baigė jau šiais laikais įsiliedama į Telšių urėdiją. Skaityti...

 
___________________________________________________________________________________________________________________________  
Purvaičių girininkija                                               

     Keliaujant nuo Plungės į Medingėnus, Purvaičių kaime, vos perkirtus Sausdravo upelį, kairėje stovi didelis mūrinis pastatas. Lyg daugiabutis, lyg administracinis. Tačiau daugiabučius kolūkių laikais statydavo tik gyvenvietėse, žodžiu, artino kaimą prie miesto... Tad ne vienas pravažiuojantysis susiprotėja: čia bene bus kokia girininkija. Ir beveik neapsirinka. Prie įvažiavimo į kiemą - didelis akmuo, jau savaime kaip meno kūrinys. Tik jokio užrašo, kad čia - Purvaičių girininkija. Tiesa, tą užrašą būtų tekę plėšti ar perkalti, nes tokios girininkijos nebėra - prijungta prie Plungės, dalis miškų - prie Žarėnų. Girininkija gyvavo iki 2004 metų - 45 metus ir 3 mėnesius. Skaityti...                                  
 
___________________________________________________________________________________________________________________________  


Rekviem Šateikių girininkijai 


     Nuo 2015 metų gegužės 1 dienos panaikinta Telšių urėdijos Šateikių girininkija. Ji buvo įkurta 1922 metais, priklausė Skuodo miškų urėdijai, kurios būstinė glaudėsi Darbėnuose. Girininkija buvo sudaryta iš nusavintų grafo Pliaterio ir kitų stambiųjų savininkų miškų.
     Taigi girininkija gyvavo 93 metus, tiesa, su dešimtmečio pertrauka, kai jos miškai buvo priskirti iš pradžių Plungės, paskui Salantų girininkijoms.
     Dabar Šateikių girininkijos teritorija priskirta Platelių girininkijai.
    Prisimindami girininkijos istoriją pateikiame vieną kitą faktą bei vieną kitą pasakojimą apie buvusius jos girininkus bei kitus darbuotojus. Skaityti... 

___________________________________________________________________________________________________________________________  


Stalgėnų girininkija     

        Stalgėnų girininkija įkurta 1958 metų gegužės 2 dieną - tai jos gimtadienis. Būtų galima švęsti, tačiau nešvenčiama. Ne todėl, kad kaip tik per įkurtuves, vykusias po poros mėnesių, tada atsitiko tragiškas dalykas. Paprasčiausiai nėra tokios tradicijos. Be to, žiūrint platesne prasme reikėtų suabejoti šia data. Juk prieš tai toje pačioje vietoje buvo Luknėnų girininkija, įsteigta 1931 metų gegužės 1 dieną. O prieš tai buvo Plungės girininkija, įkurta, kaip žinome, 1921 metais. O prieš tai... Taip, iki tol šie bei kiti aplinkiniai miškai priklausė kunigaikščiams Oginskiams ir kitiems savininkams. Skaityti...                           

___________________________________________________________________________________________________________________________ 
Prie Reiskių tyro                                                                                                                                                                                    
     Kartu su keliomis dešimtimis kitų Lietuvos girininkijų, 1921 metais buvo įsteigtos gretimos Kulių ir Šimulių, tada vadinta Reiskių, girininkijos.
     Šimulių girininkija po Antrojo pasaulinio karo nebebuvo atkurta. 1946 metais buvo panaikinta ir Kulių girininkija, bet po nepilnų trejų metų vėl atkurta. Tai dar ne viskas - 1954 metais ji vėl naikinama, paskui vėl atkuriama. O Šimulių girininkija visai išnyko iš miškininkų žemėlapių - jos miškai galų gale atiteko Kulių girininkijai. Skaityti...                                                                        
 
 ___________________________________________________________________________________________________________________________

 

Kada kirsti medį ?                                 

     Vyresni kaimo žmonės, kurių svirnuose gal tebekabo dvirankiai pjūklai, dar prisimena, o miestiečiai gal bent yra girdėję, kad senovėje žmonės medžius kirsdavo ne bet kada, o nustatytu laiku - žiemą, neseniai pašalus. O prieš griebdamiesi pjūklo net į dangų pasidairydavo: kokia mėnulio fazė? Skaityti...                      

 


___________________________________________________________________________________________________________________________
 

Atsidūsėjimas prie Jėrubaičių ąžuolo kelmo

      Žlibinų seniūnijos Jėrubaičių kaimo pakraštyje, beveik ant ribos su Purvaičių kaimu, ilgus amžius stūksojo galingas ąžuolas. Drūtas, didesnio kaip pusantro metro skersmens. Į saugomų gamtos paminklų sąrašą nepateko gal todėl, kad toliau nuo kelio, pamiškėje, tad nelabai kas juo susidomėdavo. Nepuolė prie jo ekskursijos, nebuvo vedami prie jo į Purvaičius užklydę svečiai užsieniečiai ar šiaip atvykėliai. Galima būtų pasiguosti, kad bent vietiniai juo didžiuodavosi, gal net kūrė legendas apie vaidilutes didžiulėje drevėje ar užkastus lobius, bet bėda, kad tų vietinių aplinkui kaip ir nebėra. Skaityti...

 
___________________________________________________________________________________________________________________________
 

Kulių girininkijos istorija  

Mostaičių girininkijos istorija

Platelių girininkijos istorija

Plungės girininkijos istorija

Stalgėnų girininkijos istorija

Šateikių girininkijos istorija

Telšių girininkijos istorija

Ubiškės girininkijos istorija

Varnių girininkijos istorija

Žarėnų girininkijos istorija

 

 

 

 

 

 


Informacija ruošiama



Valstybės įmonė
Telšių miškų urėdija

Įmonės kodas: 180715277
PVM kodas: LT807152716
Duomenys kaupiami ir saugomi Valstybės įmonės Registro centro Telšių filiale

Miškininkų g, 4;
Berkinėnų k., Ryškėnų sen.,
LT-87151 Telšių raj.;
Telefonas: 8-444-70544;
El. paštas:  info@telsiuuredija.lt