Gamta savo iššūkiais miškininkų nebestebina / „Kalvotoji Žemaitija“, 2016-02-27 Nr. 15 (9828)

Gamta savo iššūkiais miškininkų nebestebina / „Kalvotoji Žemaitija“, 2016-02-27 Nr. 15 (9828)

Šiltokos mūsų krašto žiemos miškininkams daro didžiulių kliuvinių ritmingai rikiuoti miško kirtimo darbus, ruošti medieną ir ją gabenti iš kirtaviečių. Ne išimtis ir šiųmetė žiema. Apie tai ir kitomis temomis kalbėjomės su Telšių miškų urėdijos urėdu Bronislovu Baniu ir vyriausiuoju inžinieriumi Artūru Stankumi (nuotraukoje).

Algirdas Dačkevičius


Praėję metai buvo sėkmingi

Urėdas B.Banys pastebėjo, jog 2015-ieji finansiniai metai buvo sėkmingi, jie baigti pelningai, nors medienos kaina palyginti su 2014-aisiais buvo mažesnė. Visi rodikliai: miško atkūrimo, įveisimo, jaunuolynų ugdymo, miško priežiūros darbų ir kiti – įvykdyti. Valstybės deleguotos užduotys urėdijai šiems metams, urėdo manymu, taip pat bus įgyvendintos.
B.Banys mano, kad pagrindinis ūkininkavimo miškuose tikslas – produktyvių medynų formavimas ir nepertraukiamas miedienos tiekimas. Brandaus miško mediena šiandien yra pagrindinis produktas, teikiantis urėdijai pajamų. Žinoma, ūkininkaujama apdairiai, kad nebūtų iškertama medienos daugiau negu jos priauga.

Medienos kainos svyruoja

A.Stankus pastebėjo, kad jau ne pirmus metus pinga pjautiniai rąstai, o kyla malkinės medienos ir popiermedžių kaina. 2016-aisiais numatoma, kad pjautinių rąstų kub. metras kainuos apie 1,5 euro pigiau negu 2015-aisiais metais. Žinant, kad šįmet urėdija turi pagaminti apie 85 tūkst. kub. metrų medienos, nesunku paskaičiuoti, kiek mažiau bus gauta pajamų. Tai prilygs 130 tūkst. eurų.
Kaip pastebėjo A.Stankus, dabar pats metas pasirūpinti malkomis, nes iki kitos žiemos jos turi išdžiūti. Žinoma, renkantis malkas, reikėtų atsižvelgti į jų kaitrumo grupes (kainas pateikiame su PVM).
I kaitrumo grupės (ąžuolų, uosių, beržų, guobų, skroblų, klevų) malkinės medienos kietmetris (kub. metras) kainuos 26 eurus.
II kaitrumo grupės (juodalksnių, blindžių, pušų, lazdynų) malkinės medienos kietmetris atsieis 24,20 euro.
III kaitrumo grupės (eglių, drebulių, baltalksnių, gluosnių, liepų, tuopų) malkinės medienos kietmetris kainuos 22,99 euro. Malkos Telšių ir Plungės rajonuose gali būti pristatytos urėdijos transportu į šeimininkų kiemą, bet už kiekvieną atgabentą kietmetrį reikės pridėti po 7 eurus.

Gera darbų organizacija leidžia vykdyti sutartis

Pasak A.Stankaus, miškininkams, ruošiant medieną, didžiausias darbymetis būna paskutinysis ir pirmasis metų ketvirčiai. Kovą nustoja gausti miško technika saugotinose teritorijose, o nuo balandžio iki rugpjūčio – daugelyje miškų, nes ten tuo metu peri paukščiai ir gyvojoje gamtoje – pats didžiausias sujudimas. Tik ketvirtos grupės eksploataciniuose miškuose vykdomi pagrindinio naudojimo ir sanitariniai kirtimai.
Su medienos pirkėjais sutartiniai įsipareigojimai pasirašomi pusmečiui, numatyti parduoti kiekiai išdėstomi ketvirčiais, bet klientai paprastai pageidauja juos tolygiai išdalinti mėnesiais. Vadinasi, per mėnesį telšiškiai miškininkai turi paruošti apie 7 tūkst. kub. metrų medienos. Sutartys privalomos vykdyti sklandžiai vienodai abiem pusėms – medienos pirkėjams ir pardavėjams. Už jų nevykdymą tektų mokėti 10 proc. baudą nuo sandorio vertės.
Jeigu šiųmetis sausis leido normaliai dirbti miške, tai vasaris pasitiko su polaidžiu ir naujais rūpesčiais. Ant medkirtės ir medvežių, kurioms būtina, sumontuoti vikšrai. Ieškoma sausesnių miško plotų, bet ten dažniausiai auga pušys ir eglės, o daliai klientų reikia tiekti tik lapuočius, mėgstančius šlapesnes augavietes. Nieko nepadarysi, tenka norus tenkinti bet kokia kaina. Gerai, kad urėdijos miškuose dirba pati naujausia Europoje miškų technika. Tai leidžia sklandžiai rikiuoti nepertraukiamą medienos ruošą. Visą parą, taip pat poilsio dienomis, išskyrus šv. Kalėdas ir šv. Velykas, nenustoja dirbti medkirtė ir trys medvežės. Prie jų pamainomis dirba po keturis operatorius.
Vykdant pagrindinio naudojimo kirtimus, neplyni kirtimai sudaro per 30 proc.
Pasak Telšių miškų urėdo Bronislovo Banio, šiemet teks atlikti retinimo kirtimų 250 ha plote. Minkštųjų lapuočių medynuose retinimai vyksta nuo 21 iki 30 metų, o spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose – nuo 21 iki 40 metų. Būtent tokio amžiaus medynuose dėl ypač spartaus augimo pasireiškia didžiausia medžių konkurencija. Kirtimai vykdomi siekiant išlaikyti optimalią rūšinę sudėtį ir tankumą, kad geriausiems medžiams būtų sudarytos palankiausios augimo sąlygos. Urėdas pateikė iškalbios statistikos apie daug gaišaties ir kruopštumo reikalaujančius retinimo darbus. Pasak B.Banio, žmogus per dieną teparuošia nuo 2 iki 2,5 kub. metrų medienos. Iš hektaro medelių smulkmės prikertama 35-40 kub. metrų. Vadinasi, norint įvykdyti numatytą retinimo kirtimų užduotį urėdijai, per šiuos metus telšiškiai turės pagaminti 9 tūkst. 500 kietmetrių, sugaišdami apie 4 tūkst. darbo dienų. Svarbiausia, kad tą medieną reikia ištraukti, neišklampojant giliomis provėžomis kirtaviečių ir nenutraukiant jaunų medelių šaknų.
Populiarumo nepraranda kirtimų atliekos, iš kurių ruošiamas biokuras. Šiemet didmeninei prekybai jų bus paruošta apie 5,5 tūkst., o gyventojams parduota apie 2 tūkst. kub. metrų.
Polaidis – galvos skausmas ne tik kirtavietėse. Nuo miško technikos kenčia keliukai, ypač reikia būti apdairiems ten, kur jie veda į sodybas. Imamasi visų priemonių, bendraujant ir su gyventojais, ir seniūnijų vadovais, elgiamasi kuo gaspadoriškiau. Žinoma, per darbymečius visko pasitaiko, nes gamta mėgsta pateikti nenumatytus „siurprizus”: suplanuoji darbus vienokiems orams, o žiūrėk, viskas apsiverčia aukštyn kojomis.

Už vežamą viršsvorę medieną – baudos

Pastebima, jog nemažai pirkėjų medieną nori gabentis savo transportu. Bet praėjo tie laikai, kai į krovininius automobilius buvo kraunama tiek, kiek į juos telpa, nekreipiant dėmesio į viršsvorį. Pagal Administracinės teisės kodeksą, numatytos baudas už viršsvorio vežimą krovininiais automobiliais. Pagal naują tvarką budrūs kontrolieriai keliuose stebi, kad pakrauta transporto priemonė neviršytų 40 tonų. Solidžiomis baudomis baudžiami medienos vežėjas, jos siuntėjas ir už krovinio pervežimą atsakingas asmuo. Tai yra nemažas rūpestis pirkėjams, nes kiekvienas iš jų taupo ir vienu ypu nori parsivežti kuo didesnį krovinį. Bet šiuo atveju urėdijos darbuotojai nieko negali padėti, nes ir jiems grėstų dėl viršsvorio taisyklių nesilaikymo didžiulės baudos.
A.Stankus pastebėjo, kad neretai medienos, pakrautos į automobilį, svorį sunkoka nuspėti. Mat nukirsto medžio drėgnumas priklauso nuo daugelio aplinkybių: medžio augavietės, laikymo po nukirtimo būdo ir trukmės, santykinių oro drėgnumo pasikeitimų. Todėl, pasak A.Stankaus, net vežant visą dieną tą patį sortimentą, medienos svoris gali skirtis, nors medienos kiekis toks pat.

Komentarai išjungti.